Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje ir valstybės sektoriuje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, privalomąjį socialinį draudimą, 2013 m. sudarė po 13,3 proc. Privačiajame sektoriuje jis buvo 2,5 procentinio punkto didesnis nei valstybės sektoriuje ir sudarė 15,8 proc.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2013 m. išliko finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (39,9 proc.), taip pat informacijos ir ryšių (27,8 proc.), apdirbamosios gamybos (25,7 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (po 22,3 proc.), kitos aptarnavimo veiklos (20,9 proc.) įmonėse ar įstaigose.
Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo socialinio ir ekonominio, o ne teisinio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
Dvejus metus iš eilės moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis darbuotojų amžiaus grupėse didėjo. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2013 m. buvo 35-44 metų amžiaus darbuotojų (17,9 proc.), mažiausias – 65 metų ir vyresnių (5,7 proc.) bei jaunesnių nei 25 metų (7,3 proc.) darbuotojų amžiaus grupėse.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje 2012 m. padidėjo iki 16,5 proc. (2011 m. – 16,4 proc.). Tuo metu mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo Slovėnijoje (2,5 proc.), o didžiausias – Estijoje (30 proc.).
