Tokias įžvalgas pateikia tarptautinį tyrimą „Decoding Global Talent“ atlikusios konsultacijų bendrovė Boston Consulting Group ir The Network. Lietuvoje tyrimą vykdė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.
„Jau nieko nestebina, kad vos ne kiekvienas lietuvis turi bent vieną giminaitį, išvykusį dirbti į užsienį. Ne vienas per "Skype" bendrauja su seserimi, pavyzdžiui, Anglijoje, broliu, įsikūrusiu su šeima Danijoje, o pats vasarą išlekia padirbėti kad ir į Norvegiją, - sako „Decoding Global Talent“ partnerio cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - tačiau, kaip rodo tyrimo metu surinkta medžiaga, Lietuvos gyventojai pirmų vietų pagal ketinančių dirbti užsienyje skaičių neužima.“
Natūralu būtų manyti, kad bene labiausiai išvykti iš namų laimės ieškoti norėtų šalių, kur silpna ekonomika ar sudėtinga politinė padėtis, atstovai. Pavyzdžiui, dirbti užsienyje pageidautų net 94 proc. pakistaniečių.
Tačiau padirbėti ne savo gimtojoje šalyje norėtų ir 94 proc. Olandijos bei tiek pat Prancūzijos gyventojų. Pastarųjų ketinimus gal kiek paaiškina šiuo metu šlubuojanti Prancūzijos ekonomika.
Tačiau dirbti užsienyje neatsisakytų ir daugiau kaip 90 proc. labai turtingos šalies Kataro, ar Jungtinių Arabų Emyratų gyventojai. Iš kitos pusės, mažiausiai – mažiau 50 proc. - sutinkančių palikti savo tėvynę dėl darbo užsienyje yra tarp Danijos, Vokietijos, Airijos, Jungtinės Karalystės bei JAV gyventojų.
Bet ne visi amerikiečiai tokie sėslūs. Net 59 proc. jaunimo iš JAV neatsisakytų darbo užsienyje. Tai 15 proc. daugiau nei imant visus šalies gyventojus. Priešinga situacija Vokietijoje, kur tiek jauni, tiek vyresni gyventojai į emigraciją žiūri gana skeptiškai. Beje, būtent Vokietijoje mažiausiai bedarbių tarp jaunesnių nei 25 metai gyventojų.
Įdomu, kad į šią labai išsivysčiusių šalių grupę patenka ir mūsų kaimynai latviai. Lietuviai kartu su estais, ukrainiečiais ir čekais gerokai mobilesni. Apie darbo emigraciją susimąsto net iki 70 proc. šių šalių gyventojų. Dar mobilesni lenkai (80-90 proc.).
„Labiausiai į darbo vietas užsienyje dairosi inžinerinių ir techninių specialybių atstovai, - teigia R.Tatarėlytė, - visų pirma, sparnus kelti ketintų telekomunikacijų ir informacinių technologijų specialistai, besitikintys didesnių pajamų tokiose vietose kaip Silicio slėnis (JAV).
Taip teigia apie 70 proc. tyrimo metų apklaustų šio sektoriaus atstovų. Priešingoje spektro pusėje – medicinos ir socialinio darbo sektoriai. Nemažai valstybių patiria šio sektoriaus specialistų trūkumą, todėl visais būdais skatina pasilikti juos namuose, tad tik apie pusę dirbančiųjų šioje valstybės uoliai reguliuojamoje srityje susimąsto apie darbą už tėvynės ribų.“
Tyrimo „Decoding Global Talent“ metu apklausta per 200 tūkst. žmonių iš 189 pasaulio valstybių.
