Prekybos centrais pavadinę ne tai, ką žmonės jais vadina likusiame pasaulyje, nuvertinome pastangas augti ir modernėti. Maža to, pradėjome grandinę veiksmų, nejučiomis stabdančių tai, ką turėtume skatinti.
Prekybos centras - visai kas kita
Dar visai neseniai prekybos verslui vos spėjant vytis paklausą mūsų krašte kiekviena parduotuvė virto savotišku magnetu ir kaimynystėje gyvenančių žmonių gravitacijos centru. Vieta, kur žmonės ateina papildyti šaldytuvą ir retai su tikslu – praleisti laiką ar susitikti. Taip pabrėždami savo teritorines ambicijas prekybos centrais tapo kioskai, padangų ir santechnikos bei baldų parduotuvės. Menka tarptautinės patirties ir žinių įtaka nesugebėjo suformuoti tradicijų, todėl šiandien žodis dažnai sutinkamas net parduotuvių pavadinimuose.
Pasaulyje prekybos centras reiškia visai ką kita. Nesigilinant į standartizuotus aprašymus, sukurtus sunkiai palyginamiems urbanistiniams meno kūriniams analizuoti, prekybos centras suprantamas kaip vieta, kurianti lankytojų trauką mastais ir įvairove. Ten prekybos centrai neprekiauja, o protingais sprendimais pritraukia lankytojų srautus ir sukuria sąlygas prekybai. Patrauklios aplinkos, prekių ženklų rinkinio ir veiksmo, vykstančio dengtoje gatvėje, sąveika paverčia uždarą erdvę unikalia vieta, kuriai pastatas yra tik priemonė, bet ne tikslas. Daugelis procesų centruose nėra akivaizdūs, tačiau kiekviename žingsnyje mus persekioja jų kuriamas įvaizdis.
Komunikacija yra svarbiausias sėkmę lemiantis veiksnys, kuris pradedant pavadinimu ir architektūra, o baigiant skrajutėmis pašto dėžutėse skleidžia žinutę, kuri turėtų padaryti lankytoją lojalų ne dėl nuolaidų kortelės.
Ieško būdų išsiskirti
Prekybos centrai ne tik žodžiais siekia išsiskirti ir pritraukti lankytojus iš kuo didesnės teritorijos.
Pavyzdžiui, kino teatras yra vienas mažiausiai patrauklių nuomininkų investuotojams, tačiau vizualiai padidina pastatą ir atnaujina jį su kiekvienu milijonus reklamai išleidžiančiu kino industrijos produktu.
O dėl tinklų agresyvios skverbties arčiau gyventojų iki šiol gyvybiškai svarbiais laikyti maisto prekių pardavėjai, kaip ir daugelis kitų traukos nuomininkų, negalinčių pasiūlyti nei pigiau, nei daugiau už internetą, praranda savo reikšmę. Tuomet pirkėjus traukia ne parduotuvės, o pagal individualų receptą sukurtas jų rinkinys. Materialinių poreikių tenkinimas tampa mažiau svarbus už sunkiai aprašomas priežastis, kodėl prekybos centruose lankytojų ir prekybos centrų skaičius vis dar didėja.
Ar pastangos pasiteisina ir prisideda prie augimo, galima spręsti tik iš naujų prekių ženklų parduotuvių atidarymo ir centro plėtros. Tačiau daugelis lemtingų sprendimų priimami gerokai anksčiau. Dar braižant pastatą programuojama sėkmė. Be pavadinimo, kuris turėtų prisidėti prie traukos teritorijoje didinimo ir skleisti centro idėją, bet dažniausiai atspindi statytojų ambicijas arba kūrybiškumo ribas, vieta ir architektūra yra tai, ko nepasiteisinusių lūkesčių atveju pigiai nepakeisi.
Beveik trys viename
Didžiausių nekilnojamojo turto investicijų, prekybos centrų sprendimai rinkai ir apsipirkimo galimybėms bei įpročiams didelę įtaką daro dešimtmečius. Prieš penkiolika metų Šeškinėje europietišką prekybos centrą planavę statyti vokiečiai vis kartojo, kad „reikia uždaryti konkurencijos vartelius“. To nepadarę turime tris vienoje vietoje tarpusavyje besitrinančius prekybos centrus ir per mažai efektyvių kvadratų perteklių. Geriausiose vietose iš pažiūros neįveikiami maži centrai ir toliau beviltiškai merdi.
Vidutinis laikotarpis nuo pirmosios idėjos iki atidarymo juostos kirpimo yra beveik aštuoneri metai. Per tiek laiko vartojimo aplinka gali pasikeisti kelis kartus. Tai, kas sukuriama architektų, ne tik džiugina mūsų akis, bet ir turi įtakos, kaip pastatas bus prisitaikęs prie prekybininkų kaitos, lankytojų lūkesčių, investuotojų požiūrio, net išorės veiksnių su internetu ir konkurencija priešakyje. Tai, kas nuo lankytojų paslėpta blizgančiu fasadu, iš tiesų yra gyvas sudėtingas organizmas, kuris laistomas žiniomis auga, o eksperimentuojant – sopa.
Negalavimo simptomas
Mums dar toli iki problemų, su kuriomis sparčiai dygstant naujoms galerijoms, atrijams ir molams centrų valdytojai susiduria subrendusiose rinkose, tačiau plačiai paplitusi nuomonė, kad prekybos centrų yra per daug – tai negalavimo simptomas, nuo kurio labai priklauso, kada ieškant naujos prekės nebereikės įveikti vandenyno.
Nors tikro prekybos centro pastatas tėra tik žaidimo aikštelė, jis apriboja veiksmų laisvę ir daug pasako apie plėtotojų polinkį sukurti tik nuomos pajamų srautą ar užburiantį mados ir dovanų pasaulį. Daug dėmesio išvaizdai skyrę architektai dažniausia užmiršta, kad prekybos centro fasadas yra viduje, o įėjimas simbolizuoja vietą, kurioje prasideda kelionė po dramą, kurią kasdieniais renginiais kuria centro valdytojas. Mėginimas pastato išvaizda pritapti prie vietos reljefo ar miesto aplinkos iliustruoja abejingumą, kur centras atsidurs nuolat besikeičiančiame pasaulinių mados ir technologijų tendencijų sūkuryje.
Kai lietuviški prekybos centrai kas savaitę švenčia atidarymą ir artėja prie pirkėjų, jie skaldo žmonių srautus, kurių reikia restoranų, mados ir dovanų prekybininkų ieškomų lankytojų srautui. Nesiginčysiu, papildyti šaldytuvą patogiau, tačiau tie srautai suneša litus, kurių beveik dešimtadalis tenka statybų užsakymams, išskirtinei architektūrai ir tam, ką prekybos centras gali pasiūlyti bendruomenei scenos forma. Todėl nuo prekybos tinklų priklauso, ar išskirtinėse vietose, judriose sankryžose miestą puoš parduotuvė ar daugiaaukštis atrijus su fontanu ir šimtu parduotuvių. Kol privačių investicijų į žmonių aplinką plėtra sulaukia tiek neigiamų komentarų, bendrinėje kalboje prekybos centras reiškia du visiškai skirtingus reiškinius, o vietiniai investuotojai vengia sudėtingų investicinių sprendimų, sunku tikėtis augimo, be kurio visa industrija sensta ir traukiasi.
Skamba ambicingai, bet ...
Džiugina žinios apie augantį užsienio investicijų į šalį srautą. Tačiau atėmus plėtrą stabdančių tarptautinių prekybininkų planuotas nuomos sutartis ir investicijas į nekilnojamąjį turtą atsisveikinant su profesionaliais plėtotojais, paveikslėlis atrodytų mažiau patrauklus. Nors atskiri pavyzdžiai esmės nekeičia, tarptautinio tinklo parduotuvės atidarymas reiškia įsipareigojimą per ateinančius keletą metų atidaryti futbolo stadiono ploto modernių parduotuvių su patogiomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir palmėmis apsodintomis dengtosiomis alėjomis. Suomių laisvalaikio drabužių tinklo pasitraukimas yra daug didesnis praradimas nei norėtųsi.
Prekybos centras internete skamba labai ambicingai. Tačiau kol kompiuteris negalės surinkus slaptažodį pasiūlyti karštos kavos arba galimybės su draugais susitikti ne veidaknygėje, jis nepakeis galimybės pajusti to, ką kaip Holivudo filmų direktoriai savo sprendimais nori pasakyti prekybos centrų valdytojai. Kaip ir prieš dešimtmetį nuvilnijusi grėsmė, taip ir dabar augantis elektroninės prekybos tempas tik dar labiau įtempia prekybos centrų raumenis. Laiko klausimas, kada augančias internetinės prekybos apimtis pasitiks emocijų įkrautos parduotuvių alėjos, kuriose prekybininkai grumsis tik dėl vietos pasirodyti. Miestus puošiantys ir turtinantys pastatai bus skirti ne prekėms keisti į pinigus, bet jų gamintojams bendrauti su pirkėjais.
Apsipirkimų karštligė netrukus praeis ir grįš prekybininkų rūpestis dėl apyvartos ir noras bendromis jėgomis masinti lankytojus bendromis jėgomis, o pirkėjus-misijonierius priversti atverti pinigines spontaniškiau ir emocingiau. Svajoju, kad kaip žibutė pavasarį prekybos centrai ims kviesti lankytojus apsipirkti geromis kainomis ne todėl, kad nėra kito būdo. O pirkėjų reiklumas skatins prekybos centrus investuoti, o ne vaidinti išpardavimą.
Jeigu vieta, kurioje apsiperkate nesusidūrę su tokiais iššūkiais, greičiausiai tai yra tik parduotuvė, kuri prekybos centrą primena tik prekėmis besigrožinčiais ir tarp lentynų laiką leidžiančiais žmonėmis. Parduotuvių labai laukia prekybos centrai.
