„Reikia suprasti, kad gyventojams, kurių paskolos, atlygimai ir išlaidos yra eurais, pirkti dolerius būtų labai drąsu. Valiutų kainų pokyčius lemia milžiniški informacijos srautai ir juose susigaudyti gali ne kiekvienas“, – lrt.lt sakė jis.
Panašios nuomonės laikosi ir „Danske“ banko Finansų rinkų departamento vyresnysis tarpininkas Karolis Indrulėnas: „Ar vertėtų santaupas laikyti dėl kažkokių prognozių? Mūsų bankas taip negalvoja. Manome, kad doleris brangs dar 3–6 mėnesius“.
„Danske“ bankas prognozuoja, kad doleris euro atžvilgiu sustiprės iki 1,12, o tada pajudės į priešingą pusę. To priežastys: Vokietijos ir Prancūzijos pasisakymai, kad jos šiuos metus mato kaip atsigavimo, ir nuo antrojo 2015 metų pusmečio pasimatysiantys Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmų rezultatai.
Praeitą savaitę euras pasiekė 9 metų žemumas ir buvo vertas 1,176 dolerio.
Euro kritimo priežastys
Finansų analitikai aiškina, kad pastaruoju metu euras silpnėjo dėl kalbų apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.
Įtakos taip pat turėjo ECB planuojama kiekybinio skatinimo programa. K.Indrulėnas atkreipė dėmesį, kad jau pasklido nepatvirtinti gandai apie konkrečias sumas: 590 mlrd. eurų valstybinėms, išskyrus Graikijos ir Kipro, obligacijoms.
Investuotojus neramina ir stipriai nuo JAV atsiliekanti euro zonos ekonomika. Žibalo į ugnį įpylė gruodį užfiksuota 0,2 proc. defliacija.
Defliacijos pavojai
Bene labiausiai paplitęs defliacijos neigiamos įtakos paaiškinimas yra tas, kad laukdami mažėjančių kainų vartotojai atidėlioja pirkinius ir taip dar labiau jas sumažina.
Tačiau defliacija paveikia ir darbo rinką. Darbuotojai visada labai priešinasi atlyginimų mažinimams, tačiau infliacija leidžia realius atlyginimus sumažinti užfiksuojant juos nominaliais skaičiais. Tuo metu defliacija atlyginimų vertę didina ir kelia įtampą darbdaviams, kurie susiduria su sumažėjusia paklausa.
Dauguma ekspertų defliaciją euro zonoje aiškina pernai 50 proc. atpigusiomis naftos kainomis. Jos turėtų padidinti gyventojų realius atlyginimus ir vartojimą. Pigi nafta ir žemas euro kursas taip pat turėtų padėti eksportuotojams.
Laukia ECB sprendimo
Tačiau nepaisant šių ekonomikai teigiamą įtaką turinčių veiksnių, M.Dubnikovas mano, kad defliacijos pavojaus paskatintas ECB turės pradėti kiekybinį skatinimą.
„ECB pradės „spausdinti pinigus“, o didesnė pinigų pasiūla automatiškai mažina jų vertę. Tuo metu JAV planuoja imtis priešingų veiksmų ir dėl to dolerio kursas didės“, – teigė M.Dubnikovas.
Jis pastebėjo, kad JAV ekonomikai prognozuojamas 4 proc. augimas, o euro zonai - tik 1–2 proc. Laukiama, kad JAV centrinis bankas antrąjį šių metų pusmetį savo palūkanų normas pradės didinti, o tai dar labiau padidins dolerio patrauklumą, nes pinigus bankuose laikyti šia valiuta dėl didesnės grąžos bus pelningiau.
K.Indrulėnas ramino, kad stiprus doleris euro zonai yra naudingas. Remiantis „Danske“ banko skaičiavimais, doleriui pabrangus 10 proc. euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėja 0,5 proc.
ECB prognozuoja, kad šiemet euro zonos BVP augs 1 proc., o 2016 metais – 1,5 proc. Infliacija bus 0,7 proc. šiemet ir 1,3 proc. kitąmet. ECB valdybos susirinkimas, po kurio tikimasi paskelbimo apie pradedamą kiekybinio skatinimo programą, vyks sausio 22 dieną.
