Lietuva pasiskolino rekordiškai pigiai

Lietuva ketvirtadienį išperka 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisiją, LRT Radijui sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Norint išpirkti šias obligacijas, teko skolintis, tačiau, pasak ministro, šios paskolos palūkanos – žemiausios per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Finansų ministras R.Šadžius sako, kad Lietuva nusimetė dar vieną skolos našta. Nors vėl teko skolintis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Finansų ministras R.Šadžius sako, kad Lietuva nusimetė dar vieną skolos našta. Nors vėl teko skolintis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT

Jan 16, 2015, 11:59 AM, atnaujinta Jan 15, 2018, 10:11 PM

„Šiandien mes nusimetame dar vieną skolos kuprą ir išperkame 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijas, kurios buvo išleistos 2009 m. pabaigoje“, – teigia R. Šadžius. Anot ministro, už jas mes mokėjome beveik 7 proc. metinių palūkanų.

„Tam, kad išpirktume, spalio mėnesį turėjome pasiskolinti atitinkamą sumą, už kurią mokėsime tik 2 proc. su truputėliu metinių palūkanų. Ir tai – žemiausia palūkanų norma per visą nepriklausomybės laikotarpį“, – sako ministras.

– Ką parodė pirmosios savaitės Lietuvai įsivedus eurą?

– Pirmos dvi savaitės parodė, kad euro įvedimui mes pasiruošėme puikiai ir kad viskas vyksta labai sklandžiai. Beje, tą patį mes išgirdome ir iš labai svarbių svečių, kurie vakar lankėsi Lietuvoje. Tai – Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis. Visi pripažįsta, kad procesas vyksta sklandžiai. Mes patys matome, kad vienas kitas nesklandumas yra, bet gyvenime visko pasitaiko.

– Ką turite galvoje sakydamas „nesklandumas“?

– Sakykim, pirmomis šių metų dienomis buvo tam tikro streso, kai didžiuosiuose prekybos centruose ne visa grąža buvo atiduodama eurais, tačiau su verslininkais per tris dienas pavyko susitarti, kad įstatymo reikalavimų būtų laikomasi, ir dabar visur grąža atiduodama eurais.

Kita vertus, pasigirsta vienas kitas skundas, kad kai kur, ypač smulkiose prekybos vietose, priimamos tik euro monetos su lietuviška simbolika. Todėl visiems primenu, kad euro banknotai visoje Europoje yra vienodi, o monetas kiekvienai šaliai leidžiama kaldinti su savo simbolika. Taigi visos euro monetos, kad ir kokiu simboliu papuoštos, yra tinkamos atsiskaityti visoje euro zonoje.

– Ministre, minite kai kuriuos nesklandumus. Jų iš tikrųjų dar likę. Štai internete skelbiama apie tai, kaip keleiviai apstulbo, kai autobuso vairuotojas nepriėmė 20 eurų banknoto, nes neturėjo grąžos, ir liepė žmogui išlipti.

– Bet tai tik viena istorija. Beje, aš dėkingas, kad atitinkama transporto įmonė labai greitai ir teisingai sureagavo į šį paviešintą atvejį. Tokie atskiri atvejai tik patvirtina, kad mes puikiai suprantame, kas vyksta, kaip turi vykti, ir esame pasiruošę reaguoti ir į tokius atskirus nesklandumus.

– Likus kelioms dienoms iki lito gyvavimo pabaigos buvo pranešama, kad grynųjų pinigų apyvartoje apie 60 proc. sudaro eurai ir net 40 proc. – litai. Kokia padėtis šiandien?

– Šiandien negalėčiau pasakyti tiksliai, duomenis turi Lietuvos bankas. Kad žmonėms nesusidarytų klaidingas įspūdis, primenu, jog šiandien – paskutinė diena, kai parduotuvėse galime atsiskaityti litais, bet litai neprapuola, juos dar galėsime keisti. Pašto skyriai litus keis iki kovo 1 dienos, visi bankų skyriai – iki liepos 1 dienos, didesni bankų skyriai – iki metų pabaigos, o Lietuvos bankas į eurus keis tuo pačiu kursu ir be jokių priedų, be jokių komisinių visą laiką. Taigi lito gyvavimas šiandien tikrai nesibaigė. Tiesiog šiandien paskutinė diena, kai dar galime litais atsiskaityti parduotuvėje. Bet pasikeisti laisvai ir be eilių turėsime galimybę dar ilgai.

– Ministre, gal yra jau kokių nors euro įvedimo pasekmių?

– Būtent šiandien Lietuva pasinaudos vienu iš pirmųjų narystės euro zonoje privalumų, kuris atsirado truputį anksčiau, nes pasaulio rinkos mus kaip euro zonos narius vertina jau bent keletą mėnesių. Šiandien mes nusimetame dar vieną skolos kuprą ir išperkame 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijas, kurios buvo išleistos 2009 metų pabaigoje. Už tas obligacijas mes mokėjome beveik 7 proc. metinių palūkanų. Tam, kad išpirktume, spalio mėnesį turėjome pasiskolinti atitinkamą sumą, už kurią mokėsime tik vos daugiau nei 2 proc. metinių palūkanų. Ir tai – žemiausia palūkanų norma per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Antras dalykas, kurį patvirtina vakarykščiai susitikimai, tas, kad nuo sausio 1 dienos euro zonoje, Europoje, į Lietuvą žiūrima daug rimčiau, jos autoritetas labai smarkiai išaugęs. Tai galbūt neturi materialios piniginės išraiškos čia ir dabar, bet ateityje tai mums padės pritraukti papildomų investicijų ir garsinti mūsų verslininkų, mūsų įmonių, mūsų žmonių pagamintą produkciją pasaulio rinkoje

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.