Euro įvedimas, kaip prekybininkai ir tikėjosi, smarkiai paveikė pirkėjų elgseną. Pirmosiomis šių metų dienomis į parduotuves žmonės ėjo rečiau, nei įprasta.
Daugiausia buvo perkami būtiniausi švieži produktai. Tiesa, antrąją sausio pusę pirkėjai plačiau pravėrė pinigines, bet reikšmingesnių pokyčių prekybos tinklai tikisi tik kovą. Jie remiasi latvių ir estų, kurie anksčiau įsivedė eurą, pavyzdžiu.
Antai 2011 metų sausį Estijoje prekyba irgi buvo apmirusi.
Latvijoje prieš metus euro įvedimo įtaka buvo šiek tiek silpnesnė, bet tai nesunkiai paaiškinama: kadangi latas buvo brangesnis už eurą, įvedus pastarąjį iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad viskas staiga pabrango.
Sunku suvokti pinigų vertę
Per pirmąsias dvi šių metų savaites, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Maximos“ prekybos centruose paklausa smuko maždaug 4,8 procento. Užtat per kitas dvi jau buvo tik 3 proc. mažesnė.
„Kaip ir tikėjomės, sumažėjusiam vartojimui sausį didelę įtaką padarė pasikeitusi valiuta ir sumaištį pereinamuoju laikotarpiu sukėlęs atsiskaitymas tiek litais, tiek eurais.
Parduotuvėse pradėjus atsiskaitinėti tiktai eurais padėtis pasitaisė, nors apie augantį vartojimą kalbėti kol kas per anksti“, – sakė „Maximos" tinklo atstovė Renata Saulytė.
Įvedus eurą maždaug 2 procentais sumenko ir vidutinė pirkinių krepšelio vertė. Pasak R.Saulytės, greičiausiai žmonės dar nesuvokė tikrosios euro vertės ir ką jie už turimą sumą gali įpirkti.
„Didžioji dalis pirkėjų itin įdėmiai seka išlaidas, taupydami atsisako drabužių, avalynės, laisvalaikio ir kitų prekių.
Prisidėjo ir orai: dėl švelnios žiemos sausį itin sumenko rogučių, pačiūžų, grandiklių, kastuvų, taip pat šiltesnių drabužių pardavimas“, – vardijo R.Saulytė.
Iš anksto pirko atsargų
Keliais procentais susitraukė ir „Norfos“ apyvarta. Anot šio prekybos tinklo atstovo Dariaus Ryliškio, gruodį žmonės išleido daugiau, nei įprasta, litų, o įvedus eurą elgiasi santūriai.
„Sausį daugelis tikrai atsargiau perka. Tai tradicinis taupymo mėnuo, žmonės stengiasi atsigauti po finansinių išlaidų, patirtų prieš ir per šventes. O dar ir nelengva skaičiuoti eurais“, – sakė „Rimi" tinklo atstovė Giedrė Bielskytė.
Gruodžio mėnesį „Rimi“ klientai pirko daugiau nei prieš šventes ankstesniais metais. Bet tikriausiai ne visi produktai keliavo ant šventinio stalo.
„Augo, pavyzdžiui, kruopų ar aliejaus paklausa.
Būtų sunku tai susieti su šventiniu stalu. Tikėtina, kad žmonės tokiu būdu nusprendė išleisti dar tuo metu galiojusius litus“, – svarstė G.Bielskytė.
Provincijoje – atokvėpis
Kad būtų labai pasikeitę pirkėjų įpročiai didžiuosiuose šalies miestuose, „Iki“ prekybininkai nepajuto. Užtat mažesnių miestų gyventojai eurų leisti neskuba ir kol kas yra labiau linkę taupyti.
„Iki“ duomenimis, labiausiai taupė pajūrio ir kiti Vakarų Lietuvos gyventojai.
„Greičiausiai didmiesčių gyventojai labiau įpratę prie eurų, tad naujoji valiuta jų išlaidų labai nepakeitė“, – sakė tinklo atstovas Andrius Petraitis.
Pirmąjį šių metų mėnesį „Iki“ pirkėjai dažniau rinkosi pigesnes prekes, tas, kurioms taikytos nuolaidos, o pernai gruodį nupirkta daugiau ilgai galiojančių produktų – antai bakalėjos prekių pardavimas išaugo beveik dešimtadaliu.
