Kas lauktų euro zonos, jei ją paliktų graikai? Ar jų pavyzdžiu nepaseks italai, ispanai arba portugalai? O kokią įtaką ši sumaištis turės Lietuvai?
Apie tai – pokalbis su „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktore Giedre Gečiauskiene.
– Ar Graikija euro zonai iš tikrųjų tokia svarbi, kad dėl jos ateities vyksta tiek ginčų?
– Ekonomikai pasitraukimas turėtų tik minimalų poveikį, bet politinė tokio žingsnio įtaka būtų reikšminga. Vienas pamatinių euro zonos principų yra sutarimas dėl bendrų taisyklių ir jų laikymasis. Dabar išmėginamos ir bendros taisyklės, ir noras spręsti kilusias problemas.
Deja, gerų norų neužtenka: yra skaičiai, už kurių slypi pinigai.
Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 1,7 proc. euro zonos BVP. Graikų pasitraukimo atveju euro zonos BVP sumažėtų tokia dalimi, tačiau toks poveikis nebūtų vertinamas kaip ekonominio aktyvumo susitraukimas.
Užtat politinė įtaka būtų reikšminga. Šiuo metu nėra procedūrų, kurios apibrėžtų pasitraukimą iš euro zonos. Taigi jei Graikijai tektų šį procesą kurti, euro zonos tvarumas ir stabilumas būtų pažeisti.
Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, vis dėlto labiau tikėtina, kad iš šios krizės euro zona pasimokytų ir išeitų stipresnė. O Graikija liktų istorijos paraštėse su žlugusia ekonomika. To tikrai niekas nenori sulaukti.
Naujasis Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras pasakė, kad eilinės paramos paketo dalies, kuri šaliai būtina nuo pirmosios kovo dienos, neprašys, nes nebeketinama vykdyti paramos pakete nustatytų reikalavimų.
Graikai kreditoriams siūlo naują planą – valstybei leisti skolintis pagal trumpalaikio finansavimo principą.
Kelių mėnesių trukmės paskola esą Graikijai suteiktų laiko iš naujo derėtis dėl pagalbos paketo sąlygų, kurios įsigaliotų vasarą. O dabartiniai Graikijos kreditoriai nemato reikalo dar kartą derėtis.
Didžiausia bėda, kad Graikija siūlo tai, kas griauna esminius ekonominius pamatus.
Juk pirmiausia įsipareigojimus reikia vykdyti, o skolas grąžinti.
– Ar tikrai graikai gyvena visiškai skursdami, kaip kartais mėgsta tvirtinti jie patys?
– Pažvelgę į Graikijos ekonomiką randame įdomių faktų. Šalies ekonomika per 7 metus susitraukė daugiau nei 25 proc. Graikijos valstybės skola viršija 320 mlrd. eurų, o Lietuvos siekia 15 mlrd. eurų.
2010 metais Graikija buvo trečia valstybė ES pagal išlaidas pensijoms – joms skirta 13 proc. BVP. 2013 metais vidutinė pensija Graikijoje sudarė 931 eurą, Vokietijoje – 1263 eurus, Lietuvoje – 249 eurus.
Įvertinus tai, kad kainų lygis Graikijoje yra maždaug 35 proc. aukštesnis nei Lietuvoje, o pensijų lygis skiriasi 370 proc., Graikijos pensininkų perkamoji galia yra 2,4 karto didesnė nei Lietuvos pensininkų.
Graikai kol kas tik skundžiasi dėl problemų, bet patys su jomis nekovoja. Naujosios vyriausybės pasiūlymuose nekalbama, kokių ekonomikos augimą skatinsiančių veiksmų bus imtasi, kokias reformas bus skubama vykdyti.
Priešingai – atrodo, kad šalis kaip tik priešinasi būtinoms reformoms. Bet ar Graikija liks euro zonoje, ar bus priversta išeiti, ji pati privalės ieškoti būdų, kaip atgaivinti merdinčią ekonomiką.
– Kodėl ES taip stengiasi išlaikyti Graikiją, jeigu jos indėlis į euro zonos ekonomiką toks menkas?
– Turėti žlugusią ekonomiką kaimynystėje euro zonai būtų nenaudinga ir net pavojinga.
O sukurtas neigiamas precedentas daugelį paskatintų akis nukreipti į kitas su valstybės finansų sunkumais kovojančias šalis – Portugaliją, Ispaniją, Italiją, kurių dalis euro zonos ekonomikoje daug didesnė nei Graikijos.
Jau šį savaitgalį vėl prasideda konsultacijos tarp euro zonos šalių ir Graikijos, prie jų prisidėjo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Akivaizdu, jog euro zonos lyderiai suinteresuoti euro zoną išlaikyti dabartinės sudėties.
Bet laiko lieka labai mažai: jei vasario 16 dieną nebus susitarta, Graikija po kelių savaičių išties pritrūks pinigų valstybės tarnautojų algoms mokėti ir kasdieniniams atsiskaitymams.
Pirmiausia indėlininkai apguls bankus ir sieks atsiimti savo pinigus, bankams ims trūkti lėšų. Europos centrinis bankas jau dabar yra apribojęs Graikijos bankų finansavimą, taigi iškart kils bėdų dėl jų likvidumo.
Iš esmės tai reikštų išėjimą iš euro zonos net nepaskelbtus oficialaus fakto.
– Ar mūsų šalis pajustų kokių nors sukrėtimų?
– Lietuva vos daugiau nei prieš mėnesį prisijungė prie euro zonos. Mūsų ekonomikos augimas spartesnis nei vidutinis, infliacija sveikesnė, valstybės finansai tvarkingi, skola – priimtino lygio valstybės skola.
Todėl Lietuvai ir kitoms sveiką ekonominę politiką vykdančioms šalims galimas Graikijos pasitraukimas tiesioginės ekonominės įtakos neturėtų daryti. Tačiau moralinės – neišvengiamai.
Kaip atrodo neteisinga prisidėti gelbėjant šalį, kuri nebando gelbėtis pati, taip Graikijos pasitraukimo atveju atrodys nejauku būti dalimi ekonominės erdvės, kurios stabilumas sudrebintas.
Nepaisant to, reikia suprasti, kad Graikija yra ne euro zonos taisyklių auka, kurią neteisingai baudžia.
Euro zonos taisyklės kaip tik skatina tokį ekonominį kelią, kokį pasirinko Lietuva.
