„Dabar problemos mastas atrodo kiek mažesnis nei prieš pora metų, bet ji vis tiek yra ir jis leidžia daryti vieną ir tą pačią išvadą – tikrai toli gražu ne kiekvienas žmogus, kuris ryžtasi pasiimti vartojimo kreditą, ypač greitąjį kreditą, apgalvoja tokio sprendimo pasekmes, apgalvoja savo galimybes tikrai grąžinti pasiskolintą sumą ir grąžinti su paskola susijusius mokesčius.
Dėl tos priežasties mes negalime konstatuoti, kad situacija gerėja, kad pradelstų įsiskolinimų yra mažiau“, – „Žinių radijui“ laidoje „Žvilgsnis“ sakė I. Šimonytė. Lietuvos bankas, I. Šimonytės teigimu, laikosi kitos nuomonės nei rinkos atstovai (pavyzdžiui, smulkiųjų kreditų įmonės), kurie tvirtina, kad, tokių kreditų teikimo įmonės sprendžia socialines problemas ir vykdo socialinę funkciją. „Matyti, jog skolinasi tie žmonės, kurie turėtų ieškoti kitų sprendimų savo finansiniai padėčiai pataisyti. Tai yra tokie permanentiniai įsiskolinimai, kurie žmogų anksčiau ar vėliau gali įsukti į užburtą skolų ratą.
Taip pat tai labai jauni žmonės, kurie skolinasi ne patiems būtiniausiems dalykams gyvenime, o dėl to, kad nori kažkokio labai prašmatnaus daikto, tarkim, mobiliojo telefono ar kažkokio panašaus dalyko ir kuriems prisiimti finansinius įsipareigojimus ir dar už didelę kainą ir neturint pajamų ar turint nestabilias pajamas, yra didelė finansinė našta, kuri taip pat vėliau žmogų gali įtraukti į finansinių problemų uždarą ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Lietuvos bankui pateiktų vartojimo kreditų davėjų (ne kredito įstaigų) ataskaitų duomenimis, 2014 m. palyginti su 2013 m., vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 60 dienų iš eilės, skaičius išaugo 8 % ir siekė 180 tūkst. Tai sudarė beveik ketvirtadalį visų vartojimo kreditų (23 proc.), o suma padidėjo beveik 9 proc. ir sudarė 91 mln. Eur (315 mln. Lt).
„Pradelstų įsiskolinimų suma ir skaičius nebeauga taip sparčiai kaip 2013 m., tačiau bendros tendencijos vis dar kelia susirūpinimą: vėluojama sumokėti už kas ketvirtą vartojimo kreditą. Be to, gyventojai praėjusiais metais vis dažniau rinkosi didesnius nei 290 eurų (1000 Lt) vartojimo kreditus. Tačiau jei toks kreditas paimtas neįvertinus savo finansinių galimybių, be abejo, jį grąžinti kur kas sunkiau nei mažesnės vertės kreditą“, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.
Didelis ir šioje rinkoje Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, fiksuojamas pažeidimų skaičius. 2014 m. iš viso nustatyta 50 pažeidimų, 11 kartų vartojimo kredito davėjams buvo pritaikytos poveikio priemonės.
Dažniausi pažeidimai susiję su netinkamai atliktu vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimu ir atsakingojo skolinimo principų nesilaikymu, Vartojimo kredito įstatymo neatitinkančio netesybų dydžio skaičiavimu ir taikymu, teisės aktų reikalavimų neatitinkančia reklama.
2014 m., palyginti su 2013 m., ilgiau nei 60 dienų pradelstų didesnių nei 290 eurų kreditų skaičius išaugo beveik trečdaliu (30 proc.), o suma padidėjo 19 proc. – iki 60 mln. Eur (208 mln. Lt). Pratęstų kreditų suma metų pabaigoje siekė 24 mln. Eur (82 mln. Lt). Pradelsti ir pratęsti kreditai kartu sudaro daugiau nei pusę bendro šios rūšies kreditų likučio, jis gruodžio 31 d. sudarė 162 mln. Eur (558 mln. Lt).
