Naujų merų vargas – neskaidrūs finansai

„Vilniuje pirmiausia reikia labai gerai įvertinti finansinę miesto situaciją, nes ji kelia tikrai didelę grėsmę jau ne paties miesto finansams, bet tam tikru mastu ir šalies finansiniam stabilumui. Antras dalykas, energetikoje dar nepadaryta daug namų darbų ir vilniečiai turi teisę reikalauti kur kas žemesnių šilumos kainų negu dabar. Buvo žadėta, kad jos mažės apčiuopiamai, bet, buvusiam merui esant, jos iš esmės taip ir nesumažėjo“, – teigė SEB banko prezidento patarėjas.

Daugiau investicijų

Pasak G.Nausėdos, pagrindinis naujojo Kauno mero uždavinys bus pritraukti daugiau investicijų į miestą.

„Vilnius yra savotiškas įcentriškas katilas, kuris ir taip traukia investicijas ir, tiesą sakant, net ir blogesnis nei vidutiniškai meras, ko gero, negalėtų šito proceso apsukti atgal. Tuo tarpu Kaune situacija reikalauja aktyvių veiksmų. Pirmiausia merui ir jo komandai būtina parodyti Kauno patrauklumą ir įdomumą, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, kad jis nebūtų iš anksto nurašomas miestas numeris du ar net dažnai numeris trys po Klaipėdos. Šitą situaciją būtina taisyti, nes priešingu atveju Kaunas liks panašios būklės, kokioje yra dabar. Nėra ta būklė labai bloga, nes žinome, kad Kauną pamažu atranda turistai, bet to nepakanka, Kaunui reikia verslo investicijų, norint pagyvinti miesto veidą ir tai turi būti investicijos ne tik į Kauno laisvąją ekonominę zoną, bet ir į Kauno miestą apskritai“, – kalbėjo G.Nausėda.

Anot G.Nausėdos, šiuo atveju yra gerai, kad Kauno meru tapo verslo atstovas. 

„Šituo aspektu, tiesą sakant, tai yra, ko gero, palanku. Na, bet pagyvensime, pamatysime. Ne visada taip būna, kad verslininkas meras pasiekia panašių rezultatų, kaip prieš tai savo versle, nes visgi yra tam tikra specifika. Bet, manau, kad pono Matijošaičio žinios apie verslo pasaulį, apie tai, kas svarbu investuotojams, yra tikrai neblogos, ir tikėkimės, kad jis jas tinkamai išnaudos miesto labui“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas. 

Vis dėlto ekonomistas abejojo, ar Kauno meru tapusiam V.Matijošaičiui pavyks visiškai atsiriboti nuo savo verslo įmonių grupėje „Vičiūnai“. 

„Visi puikiai suvokiame, kad įmanomas formalus pasitraukimas, bet neįmanoma atsikratyti turto ir viską paleisti vėjais. Vienaip ar kitaip toli nuo verslo pasitraukti neįmanoma, galima tik formaliai atsisakyti tam tikrų regalijų verslo valdymo hierarchijoje, bet tai yra tik dalis tiesos“, – svarstė G.Nausėda ir pridūrė, kad sprendžiant miesto problemas, verslininkui gali tekti nusišalinti nuo dalies sprendimų priėmimo. 

SEB banko ekonomistas teigė, kad Vilniuje R.Šimašiui ir valdančiajai koalicijai pavyks glaudžiau bendradarbiauti, įgyvendinant svarbius projektus – šilumos ūkio pertvarką, nacionalinio stadiono statybą, Sporto rūmų išpirkimą ir Kongresų centro įrengimą. 

„Labai norisi tikėti, nes ponas Šimašius ėjo su šitais šūkiais į rinkimus ir tai buvo, ko gero, vienas iš tų skirtumų, kuriuos jis ypač pabrėžė, lygindamas save su buvusiu meru. Tikiuosi, kad šia prasme bus šiek tiek efektyvesnis bendradarbiavimas su Vyriausybe ir su centrinėmis valdžios institucijomis, nes minėtų projektų sėkmė priklausys nuo to, ne kaip viena savivaldybė kažkokius stebuklus išdarinės, bet kaip seksis dirbti kartu ranka rankon su Vyriausybe“, – sakė G.Nausėda. 

Per mažai galių

Pirmą kartą Lietuvoje tiesiogiai išrinkus merus, reikėtų galvoti apie jų galių didinimą, kad jie geriau atstovautų savo rinkėjams, sako „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis. Anot jo, visoms Lietuvos savivaldybėms reikėtų spręsti neskaidrių finansų problemą.

„Nepaisant to, kad rinkome merą tiesioginiuose rinkimuose, mero įgaliojimai išlieka pakankamai riboti. Todėl nereikėtų sureikšminti vieno asmens, kuris stovi prie miesto vairo. Svarbiausius įgaliojimus turi savivaldybės taryba, o ne meras. Aš manau, jog norint, kad rinkėjų valia, išreikšta renkant merą, turėtų didesnį svorį ir galėtų duoti greitesnių rezultatų, tam reikia didesnių įgaliojimų merui. Būtina peržiūrėti savivaldybių įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie suteiktų daug daugiau galios priimant svarbius sprendimus“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Jo teigimu, kol kas anksti vertinti, ar išrinkus naują vietos valdžią, bus greitų pokyčių didžiųjų miestų valdyme. N.Mačiulio nuomone, viena pagrindinių problemų, kamuojančių ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos savivaldybes, yra neskaidrūs finansai, todėl būtina sutvarkyti jų valdomų įmonių finansus.

N.Mačiulio žodžiais, visos savivaldybės turėtų būti įpareigotos apskritai savo finansus ir įmones valdyti skaidriau, nes jos yra didžiausias lėšų švaistymo šaltinis, sukuriantis savivaldybių skolas. 

„Vilniaus savivaldybė yra didžiausia ir svarbiausia, bet čia -  visos Lietuvos problema. Savivaldybės įmonės neturi prievolės teikti ataskaitas ir savivaldybės tuo piktnaudžiauja – steigia nuostolingai veikiančias įmones, kurios yra finansuojamos iš savivaldybės biudžetų. Kai kuriais atvejais subsidijavimas reikalingas, o kai kuriais tai – lėšų švaistymas“, – teigė N.Mačiulis.