Apie jį kalbėjausi su „Danske bank“ privačios bankininkystės finansų konsultants Lina Gražulyte-Norvile.
– Investavimas – daugybės mitų apipintas terminas, kuris kai kuriems skamba kaip daug žinių, laiko, rizikos reikalaujanti sfera. Mitas tai ar tiesa?
– Žinių reikia tikrai daug. O svarbiausia, kad tos žinios būtų ne tik teorinės, bet ateitų kartu su patirtimi, būtų praktiškai išbandytos. Pavyzdžiui, sprendžiant apie norimą portfelio pajamingumą, klientai pasirenka investicijas su prognozuojamu 10 proc. pelnu ar nuostoliu. Tai reiškia, kad tikėtina investicijų grąža yra 10 proc. Tačiau lygiai toks pats gali būti ir nuostolis. Dažniausiai orientuojamasi į 10 proc. pelną. Jeigu įvyksta atvirkštinis scenarijus, t.y. užuot nešusios pelną investicijos sugeneruoja nuostolį, tą gali būti labai sunku priimti. Todėl svarbu suprasti, kad nuostolis – kaip ir pelnas – investicijoje yra realu.
Reikia visų pirmą būti atviriems sau ir paklausti, ar iš viso galiu toleruoti nuostolį? Lietuvos rinkoje, siekiant nustatyti investuotojo rizikos profilį, naudojama ES finansinių rinkų direktyva MiFID. Tai labai patogi priemonė tiek pradedantiems, tiek patyrusiems investuotojams dar kartą sau atsakyti ir dokumente užfiksuoti, kokia jiems priimtina rizika, kokie investavimo tikslai, kaip jie elgsis, jeigu investicijų pelnas ims mažėti, kokie ateities planai, kokios santaupos, kiek žmogus priklausomas nuo atliekamų investicijų ir pan.
Todėl pradedantiems investuotojams patarčiau patiems truputį pasidomėti siūlomais investavimo produktais Lietuvoje ir užsienyje, taip pat pasikonsultuoti su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, bankais.
Pradedantysis investuotojas dažniausiai pereina labai įdomias stadijas, kurias galėčiau įvardinti taip:
nieko nežinau, nieko nesuprantu;
labai daug informacijos;
aiškesni ir labiau suprantami investiciniai produktai;
labai „gero“ pajamingumo ir labai įdomios investicijos, kurias pasiūlė x kaimynas, x įmonė ir pan. Šią stadiją dar galima pavadinti „Man reikia būtent tų investicijų, nes tikiu, kad jos labai geros“.
Pastarąjį momentą pakomentuosiu plačiau, nes man jis labiausiai patinka ir dažniausiai tai reiškia, kad klientas jau turi pakankamai informacijos apie investicinius produktus. Momentas taip pat svarbus, nes pamirštama rizika, t.y., kad labai rizikingos, o klientui dažnai suvokiamos kaip „labai gero pajamingumo“ investicijos gali kainuoti ne tik 10 proc., bet ir kelis kartus daugiau ar net visą investuotą sumą. Todėl svarbu grįžti prie individualių investavimo tikslų ir rizikos tolerancijos;
individualus vertybinių popierių pasirinkimas;
investavimas.
– Dirbantis ir tam tikrą sumą pinigų sutaupantis žmogus nori įdarbinti savo pinigus. Nuo ko jam pradėti?
– Pradėti nuo paprastų ir suprantamų investicijų: terminuotojo indėlio, taupomosios sąskaitos.
Periodinis investavimas patogus būdas kas mėnesį investuoti dalį sutaupytų lėšų. Net ir atsidedant 30 eurų jau galima rinktis banko investicinius fondus. Rinka prisitaikė prie klientų poreikių taupyti lėšas nedidelėmis sumomis.
Taip pat vis populiarėja III pakopos pensijų fondai, kur klientas savo noru perveda investavimui pasirinktas sumas. Disponavimas sukauptu kapitalu daug paprastesnis, nereikia laukti valstybės nustatyto pensijinio amžiaus, norint naudoti lėšas. Galima pradėti naudoti bet kada. Taip pat investuojant į III pakopos pensijų fondą galima pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio teikiama lengvata ir kasmet susigrąžinti 15 proc. nuo įmokų.
– Rizika, matyt, yra viena iš pagrindinių priežasčių, atbaidanti žmones nuo investavimo. Kaip ją būtų galima sumažinti?
– Suprasti investicinius produktus. Jeigu įmanoma ir tinkama – rinktis mažiau rizikingus produktus su tikėtina mažesniu pelnu. Sekti investicijas, kartą per mėnesį pažiūrėti investicijų portfelį. Pasiruošti prisiimti galimą „minusą“ iki kol jis dar toleruojamas. Rinkai pradėjus kristi ir investicijų vertei mažėti, turėti investicijų, kurios parduodamos, kai jos nukrenta x proc., ir įvykdyti šį sprendimą, jeigu taip nutinka, prisiimant nuostolį, siekiant apsaugoti investicijas nuo galimo didesnio nuvertėjimo.
– Pasidalink svarbiausiais patarimais investuojant.
– Renkantis investicijas patarčiau neskubėti. Vėl ir vėl grįžti prie investavimo tikslų. Užsiduoti klausimą: kokiu tikslu investuojami pinigai? Vertinti investicijas ne kaip perkamą produktą, o kaip priemonę tikslui pasiekti. Tuomet keisis požiūris į patį procesą.
Pagalvoti, kas būtų, jeigu investicijos, užuot augusios, imtų kristi. Turėti ir tokiam atvejui paruoštą planą. Vykstant korekcijoms, nuosmukiui akcijų rinkose turėti pasiruoštą maksimalų toleruojamą „minuso“ scenarijų ir prireikus jį įvykdyti, apsaugant investicijas nuo galimo tolesnio nuvertėjimo.
Nesirinkti investicinių produktų pagal draugų ar pažįstamų rekomendacijas. Tai, kas tinka vieniems, nebūtinai tiks jums.
Lyginti kainodarą, bet nesirinkti pagal kainą. Mažesni komisiniai mokesčiai nėra labai svarbūs galutiniam investiciniam pelnui. Svarbi tinkamai pasirinkta investicija, kuri visų pirma jums atrodo teisinga, kurios riziką suprantate.
Atlikus investicijas – bent kartą per mėnesį pažiūrėti investicinio portfelio būklę. Turėti konsultantą, su kuriuo bet kada galima būtų susisiekti ir pasitarti dėl turimų investicijų.
Rinkoms kylant – džiaugtis pelnu!
