Profesorius davė trumpą interviu laikraščio „Rzeczpospolita“ korespondentei Elżbietai Glapiak. Jūsų dėmesiui profesoriaus mintys, aktualios visoms posovietinėms šalims, tarp jų ir Lietuvai.
– Kiek turi būti valstybės valstybėje?
– Tiek, kad užtikrintų pamatines valstybės funkcijas – visų pirma, gyventojų ir jų turto apsaugą nuo kitų žmonių agresijos. Ji taip pat turi sudaryti sąlygas sparčiam ekonomikos augimui šalyje, kas yra ypač svarbu, jei šalys neturtingos, o tokia šalis visada yra Lenkija. Daugelis šalių prastai atlieka savo funkcijas ar kitaip kenkia ekonomikos augimui. Turiu galvoje, pavyzdžiui, politizavimą, biurokratizavimą ir pernelyg dideles valstybės išlaidas.
- 2013 metų Viešosios nuomonės tyrimų centro apklausos rezultatai rodo, kad 95 proc. lenkų nori, jog valstybė užtikrintų minimalų darbo užmokestį, minimalią pašalpą ar minimalią pensiją ir nemokamą sveikatos priežiūrą. Ar tai valstybės uždavinys?
– Sunku tokius tyrimus komentuoti, tačiau jeigu juose yra tiesos grūdas, tai liudija, kad turime dėti daugiau pastangų kovodami su populizmu mūsų visuomenėje, kitaip tapsime dar viena Graikija arba nugrimsime į stagnaciją – mums tai jau gresia.
– Kokį modelį – turiu galvoje valstybės valdomą nuosavybės dalį – turi pasirinkti Lenkija?
- Valstybinė nuosavybė yra susijusi su ekonomikos politizavimu ir biurokratizavimu. Kiek mes to norime?
- O kurias pramonės, prekybos šakas ar firmas, kurios dabar yra valstybinės, turėtume kuo greičiau privatizuoti?
Valstybinė nuosavybė yra susijusi su politikų daroma įtaka įmonei, o tarp politikų, deja, netrūksta tokių, kuriems tai patinka. Turėdami valdžią tos valstybinės nuosavybės pagrindu jie gali spausti, kad į aukštus postus įmonėse būtų paskirti jų šeimų nariai ar kolegos, o tai reiškia užsiėmimą nepotizmu (tarnybinės padėties naudojimu giminėms proteguoti – Red.).
Valstybės valdžia kenkia tiek politikai, tiek ekonomikai. Protingi žmonės neturi leistis apkvailinami žodeliu „strateginis“, kuris naudojamas, siekiant pagrįsti masinį politikų kišimąsi į firmų reikalus.
Centrinės ir Rytų Europos ekonominės plėtros institutas (Varšuva) neseniai paskelbė pranešimą „Kiek valstybės ekonomikoje“ („Ile państwa w gospodarce“), kuriame išsakytos šios profesoriaus L.Balcerovicziaus mintys.
Įmonių valstybinė nuosavybė reiškia, kad valdantieji politikai turi teisę skirti ir atleisti šių įmonių vadovus, ir tokiu būdu kontroliuoti šias bendroves. Valstybinis sektorius ekonomikoje yra politizuota sritis neteisingo išteklių paskirstymo ir monopolizacijos požiūriu, o tai lėtina ekonomikos augimą. Lygiai taip pat bankų politizavimas iškreipia kreditų paskirstymą ir priveda prie dažnesnių krizių, negu privačiuose bankuose, todėl dėl to nukenčia ekonomikos augimas.
Tą patvirtina Ispanijos „cajas“ (regioninių vyriausybių prižiūrimų regioninių taupomųjų bankų – Red.) ar Vokietijos žemių bankų pavyzdys. Todėl kuo didesnė valstybės dalis ekonomikoje, tuo blogiau jos ilgalaikiam augimui, teigia prof. L.Balceroviczius.
Parengė Leonas Grybauskas
