„Pasikeitėme nuomonėmis apie tai, kokia tikimybė, kad visas socialinis modelis toks, koks jis yra šiandien, galėtų praeiti Seime. Tam yra nemažų abejonių, ir prezidentė jas išreiškė. Sutarėme, kad mūsų konfederacija dar kartą detaliau padiskutuos apie svarbiausius punktus Vyriausybėje ir gali būti, kad ne visas modelis bus pateiktas Seimui, o atskirai – etapais“, – po susitikimo su prezidente ketvirtadienį sakė R.Dargis.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Darbo kodekso pakeitimas turėtų būti ne vienos ministerijos, o visos Vyriausybės darbas ir atsakomybė.
„Lietuva yra pribrendusi darbo santykių peržiūrai. Todėl tik atsakingo susitarimo tarp darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės pagrindu pasiekti Darbo kodekso pokyčiai gali užtikrinti konkurencingą ir pažangią Lietuvą“, – pranešime spaudai sakė valstybės vadovė.
Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau žadėjo, jog socialinis modelis Seimui bus pateiktas gegužės pabaigoje.
Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų darbo savaitę.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.
Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką – iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.
Trišalė taryba balandžio pabaigoje iš esmės pritarė idėjai, kad išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.
Dalis Seimo narių viešai pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos, artėjant Seimo rinkimams 2016 metais. Tuo, kad modelį gali patvirtinti šios kadencijos Seimas, suabejojo Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Darbuotojai rikiuoja nepalankius punktus
Nauja galimybė atleisti iš darbo darbdavio valia be svarbios priežasties neramina beveik kas trečią Lietuvos dirbantįjį. O kas dešimtas naujajame Darbo kodekso projekte neįžvelgia nepriimtinų dalykų. Tą rodo specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 700 respondentų. „Naujo Darbo kodekso projektas iš karto sukėlė ir vis dar kelia audringas diskusijas, – sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Juk paprastai darbuotojai, skirtingai nei darbdaviai, turi kur kas mažiau galių, kad apgintų savo teises. Be to, Vakaruose įprastai darbuotojų interesus ginančios profesinės sąjungos Lietuvoje atstovauja tik apie 100 tūkst. darbuotojų interesams, kai iš viso Lietuvoje dirbančiųjų yra apie 1,3 mln.“ Pasak R.Tatarėlytės, kadangi daugiau nei pusantro šimto puslapių apimties naujojoje Darbo kodekso redakcijoje naujų punktų ir nuostatų gausu, atrinkta keliolika pačių svarbiausių pakeitimų, paliesiančių darbuotojus.
Daugiausiai darbuotojų kritikos sulaukė naujojo Darbo kodekso nuostatos, skirtos reglamentuoti atleidimą bei darbo laiką.
Kaip paaiškėjo, didžiausią dirbančiųjų nerimą kelia naujame DK atsiradusi galimybė atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio valia be svarios priežasties. Savo nepritarimą tokiai DK nuostatai išsakė daugiausia – net 31 proc. – dalyvavusių apklausoje.
Dar 18 proc. pareiškė esantys sunerimę dėl atsirandančios galimybės darbdaviui nurodyti darbuotojui dirbti dvi ir daugiau valandas viršvalandžių per dieną be darbuotojo sutikimo. Tik šiek tiek mažiau – 16 proc. – respondentų nepatenkinti darbdaviui atsirandančia galimybe atleisti darbuotoją, jei šis nesutiko dirbti už sumažintą atlyginimą. Ketvirtoje dirbančiųjų antipatijų vietoje – naujajame DK atsiradęs siūlymas iki vieno mėnesio (buvo nuo vieno (jei dirbta iki 3 m.)) iki šešių (jei dirbta daugiau nei 20 m.) vidutinio atlyginimo dydžio sumažinti išeitinę pašalpą, jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio valia, nesant darbuotojo kaltės. Dar 5 proc. dirbančiųjų piktinasi darbdaviui suteikiama teise nustatyti darbo grafikus ne prieš savaitę (kaip buvo anksčiau), o prieš dvi dienas. Tik kas dvidešimt penktas atkreipė dėmesį į susitraukusius įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus. Atskirais atvejais darbdavys galėtų atleisti darbuotoją per mėnesį nuo dienos, kai buvo įspėtas. Tai galios, pavyzdžiui, asmenims, auginantiems vaikus iki 14 m. 10 proc. respondentų naujam DK projektui jokių priekaištų neturėjo.
