„Manau, kad čia buvo labai realus scenarijus, vertinant tai, kad nuo pat veiklos pradžios jos veikė nuostolingai ir kiekvienais metais tas nuostolis vis didėjo. Galima trumpuoju laikotarpiu finansuoti iš biudžeto, bet turime atsiminti, kad pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę tai yra nelegali veikla, ir anksčiau ar vėliau būtų tekę susitaikyti su baudomis“, – sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, įmonė nebuvo perspektyvi, nes nesugebėjo sudominti investuotojų: „Man labai geras indikatorius įmonės sveikatos ir jos perspektyvos, kad nepaisant didelių pastangų, nebuvo rasta investuotojo, kuris norėtų čia įdėti bent vieną eurą“.
N.Mačiulio teigimu, jeigu savivaldybė ir būtų toliau finansavusi „Air Lituanica“, ši negalėjo garantuoti pelningos veiklos.
„Nėra jokių garantijų, kad avialinijos pradėtų veikti efektyviau, vykdytų pakankamai skrydžių ir sugebėtų nugalėti konkurentus ir būtų nenuostolingos. Galima projektuoti ir planuoti, bet patirtis rodo, kad jokios avialinijos Lietuvoje nesugebėjo veikti pelningai. Na, prielaidų, kad šį kartą būtų kitaip – nežinau, iš kur jas būtų galima ištraukti“, – aiškino ekonomistas.
Anot N.Mačiulio, „airBaltic“ sprendimas perimti dalį skrydžių yra teigiamas žingsnis.
„Šis scenarijus, kurį dabar matome Lietuvoje, kad trumpuoju laikotarpiu – artimiausią savaitę – „airBaltic“ perima skrydžius, palieka vilties, kad „airBaltic“ vykdys skrydžius tiesiogiai į kitas sostines ir toliau“, – sakė jis.
Ekonomistas tikisi, kad ateityje „airBaltic“ glaudžiau bendradarbiaus su Lietuva ir taps regionine bendrove, užtikrinančia susisiekimą tarp Vilniaus ir kitų Europos sostinių.
„Jeigu būtų ieškoma tampresnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Latvijos, gal net ir Estijos, vykdant skrydžius, mes galėtume matyti skandinavišką modelį – aš matau labai daug prielaidų tam, bet reikia ir Lietuvos iniciatyvos“, – teigė N.Mačiulis.
Nuostolių kamuojama „Air Lituanica“ penktadienį pranešė, kad nuo šeštadienio atšaukia visus skrydžius. Dalį jos keleivių 8 dienas skraidins „airBaltic“, o dėl tolesnių skrydžių turėtų paaiškėti vėliausiai pirmadienį.
„airBaltic“ jau yra nukentėjusi nuo anksčiau bankrutavusios Lietuvos oro bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Buvo areštuotas latvių bendrovės 200 mln. litų (58 mln. eurų) vertės ir Rygos oro uosto turtas.
Lietuvos ekspertai yra nustatę, kad 2004-2008 metais dėl „airBaltic“ ir Rygos oro uosto veiksmų „flyLAL“ patyrė 150 mln. litų nuostolių. 2006 metais Latvijos konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uosto nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms – „airBaltic“ ir Airijos „Ryanair“.
