Praeitą savaitę ši tema taip pat buvo viena svarbiausių, nes birželio 5-ąją Graikija turėjo atlikti eilinį mokėjimą Tarptautiniam valiutos fondui. Tačiau savaitė praėjo, susitarti nepavyko, Graikija lėšų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) nesumokėjo.
Ji apdairiai pasinaudojo išlyga, kad keletas mokėjimų gali būti sujungti į vieną ir atlikti vėliau. Sujungusi šio mėnesio mokėjimus, Graikija TVF turės sumokėti 1,7 mlrd. eurų tik birželio 30 d.
Užsikrėtė ramybe?
Graikija tapo pirmąja šalimi nuo 1980 metų, laiku neatlikusia mokėjimo TVF. Tačiau nepanašu, kad šis faktas ką nors labai sujaudino.
Šiaip ar taip, susitarimo bus laukiama ir šią savaitę, ir tai vėl bandoma vadinti esmine žinia.
Laukiama, kad susitarimas dėl būtinų Graikijos reformų, siekiant gauti finansinę paramą, turėtų būti pasiektas iki savaitės pabaigoje vyksiančio euro grupės susitikimo.
Išties stebina tai, kad Graikija sugeba itin veiksmingai tempti laiką. Panašu, kad jos premjeras Alexis Tsipras sėkmingai vykdo rinkimų metu duotus pažadus, kurie prieš pusmetį daug kam skambėjo kaip fantazija.
Graikija dar nebankrutavo, bet kartu nepasirašė nei vienos reformos, kurių imtis yra taip spaudžiama.
Doleris toliau stiprėja
JAV makroekonominiai duomenys vėl pasuko teigiama linkme. Penktadienį paskelbti darbo rinkos duomenys buvo geresni nei laukta beveik visose pozicijose.
Ypač į juos sureagavo JAV dolerio kursas – iškart po duomenų paskelbimo doleris sustiprėjo 2 proc. euro atžvilgiu. Atsinaujina lūkesčiai, kad JAV Federalinių rezervų sistema (FED) gali pirmą kartą po ilgos pertraukos kilstelėti palūkanų normas jau rugsėjį. Jautrios rinkos, veikiamos artėjančios vasaros ir menko likvidumo, tokius pokyčius traktuoja gan aštriai – obligacijų pajamingumai daugelyje rinkų žymiai šoko, o akcijų rinkos po truputį krenta.
Šią savaitę svarbių makroekonominių duomenų rinkinį papildys JAV gegužės mėnesio mažmeninės prekybos duomenys, kurie po gana prasto balandžio turėtų pagerėti.
Balandžio mėnesį augimo nesulaukta, pokytis buvo 0 proc., gegužės mėnesį laukiame 1,4 proc. mažmeninės prekybos apimčių augimo (rinkos prognozė +1,2 proc.).
Viena iš priežasčių, kodėl gan plačiai prognozuojama mažmeninės prekybos plėtra, yra jau ilgai besilaikančios žemos naftos kainos. Buvo laukiama, kad jos turėtų skatinti vartojimą labiau nei tai atsispindėjo iki šiol skelbtuose duomenyse. Dėl to, jei išties pamatysime reikšmingesnį vartojimo augimą, tai bus įvertinta kaip itin teigiamas veiksnys.
Naftos kainos čiuožia žemyn
Po penktadienį įvykusio Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) pusmetinio posėdžio, kuriame, kaip ir laukta, buvo nutarta nekeisti naftos išgavimo tikslų, naftos kaina pasuko žemyn.
Šiuo metu „Brent“ rūšies naftos barelis kainuoja 63 JAV dolerius. Per praeitą savaitę „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito 7,5 proc. – tai didžiausias savaitinis kritimas nuo kovo mėnesio.
Naftą žemyn tempia išliekanti OPEC pozicija nereguliuoti kainų ir daugiau pasiūlos aspektų. Vis plačiau kalbama apie Irano gavybos didinimą. Tikinama, kad Iranas gali padvigubinti gavybą per pusmetį, jei tarptautinės sankcijos bus panaikintos. Vis tik artimiausiu metu prognozuojama, kad naftos kainos nekils – pasiūla signalizuoja kainų spaudimo žemyn lūkesčius.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
