Prekyba tempė žemyn ekonomikos augimą
Neatsižvelgus į sezoniškumo ir darbo dienų įtaką, Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį augo 1,2 proc., tai buvo lėčiausias augimo tempas nuo 2010 metų. Prekyba yra pagrindinis veiksnys, paaiškinantis silpnesnį Lietuvos ekonomikos augimą pirmąjį šių metų ketvirtį. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra labai atvira ekonomika, bendra prekyba (eksportas kartu su importu) sudaro net 163 proc. nuo BVP, net menki svyravimai prekyboje turi didelį poveikį Lietuvos ekonomikai.
Nors prekių ir paslaugų eksportas pirmąjį ketvirtį plėtėsi 2,8 proc., tačiau augant gyventojų pajamoms ir vartojimui, importas augo gerokai greičiau – 7,8 proc. Dėl šios priežasties ženkliai pablogėjo Lietuvos prekybos balansas, tai ir buvo pagrindinė priežastis, tempusi žemyn visos ekonomikos augimą.
Vien dėl Rusijos paskelbto embargo maisto produktams Lietuvos BVP augimo tempas buvo lėtesnis 0,9 proc. (įvertinus kartu su prekių eksportu keliaujančias transporto paslaugas). Iš viso dėl eksporto į Rusiją susitraukimo Lietuvos BVP augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo lėtesnis 2,1 proc.
Eksporto rodikliai – geresni nei prognozuota
Tačiau, nepaisant Rusijos, šių metų sausį-balandį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras Lietuvos prekių eksportas augo 1,3 proc. Vietinės kilmės produkcijos eksportas augo kiek mažiau – 0,6 proc. Kita vertus, pirmąjį šių metų ketvirtį stiprų augimą rodė paslaugų eksportas, kuris augo 5,3 proc.
Nors nominalia išraiška eksportas krito, tačiau šiais metais pastebėtas beveik visų eksporto kategorijų pigimas. Labiausiai pigo žalia ir perdirbta nafta, tabako gaminiai, maisto produktai. Bendras eksportuotų produktų kainų pigimas siekė beveik 6 proc.
Kur ir ką eksportavome?
Atsižvelgus į eksportuotos produkcijos kainų pokyčius, labiausiai krito Lietuvos eksportas į Rusiją (-29,3 proc.) bei kitas NVS šalis (-5,9 proc.). Iš viso per metus eksportas į Rusiją ir kitas NVS šalis sumažėjo 472 mln. EUR, tačiau šį skirtumą su kaupu kompensavo 500 mln. EUR didėjęs eksportas į ES šalis. Iš viso eksportas į ES šalis augo 11,6 proc., taip pat plėtėme pardavimus euro zonoje (+10,0 proc.), Lenkijoje (+24,5 proc.), Šiaurės Europos šalyse (+16,5 proc.). Eksportas plėtėsi ir į kitas šalis: JAV, Turkiją, Saudo Arabiją, Singapūrą, Pietų Korėją.
Europoje plėtėme naftos produktų eksportą, taip pat daugiau eksportavome trąšų, baldų, farmacinių produktų. Apskritai naftos produktai buvo labiausiai augusi eksporto kategorija (+281 mln. EUR). Sausį-balandį taip pat buvo pastebimas ženklus mašinų ir mechaninių įrenginių eksporto padidėjimas (+49 mln. EUR), taip pat tabako produktų (+40 mln. EUR), baldų (+40 mln. EUR), trąšų (+32 mln. EUR) eksportas. Labiausiai susitraukusi kategorija buvo maisto produktai (-124 mln. EUR), šie traukėsi daugiausiai dėl Rusijos taikyto embargo.
Tačiau net ir užsidarius Rusijos rinkai, nemažą dalį prarastų maisto eksporto srautų pavyko nukreipti į kitas rinkas. Iki embargo paskelbimo Rusijos rinka sudarė 45 proc. viso šių produktų eksporto. Praėjus daugiau kaip pusmečiui po embargo matome, kad į Rusiją įvežti uždraustų produktų eksportas paskutinį pusmetį traukėsi tik kiek mažiau nei 20 proc. Labiausiai maisto produktų eksportą sugebėjome didinti į euro zonos šalis, taip pat Lenkiją, Turkiją, Saudo Arabiją, Pietų Korėją.
