Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių lietuviai vengia gydymo įstaigų ir neskuba reguliariai tikrintis sveikatos yra pinigų kokybiškoms medicinos paslaugoms taupymas – sako Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė Polina Šmakova.
„Žvelgiant į privačiu sveikatos draudimu apdraustų gyventojų statistiką akivaizdu, kad turėdami galimybę greitai ir patogiai išsitirti sveikatą nelaukiant eilėse prie gydytojų kabinetų, ir tai padaryti kompensuojant draudimui žmonės tikrai rūpinasi savo sveikata ir gera savijauta“, – sako P. Šmakova. „Nepakankamą lietuvių dėmesį reguliariems apsilankymams pas gydytojus ir ligų profilaktikai lemia ne baimė ar įsitikinimai, o prieinamų medicinos paslaugų lygis ir kaina“.
Anot P. Šmakovos, draudikų užsakymu 2015 m. atliktas saugumo indekso tyrimas parodė, kad beveik 70 proc. šalies gyventojų baiminasi neturėsiantys galimybės prireikus pasinaudoti kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tuo metu sveikatos draudimu bendrovėje apdrausti gyventojai medikų ar sveikatingumo paslaugomis naudojosi noriai – per praėjusius metus tai darė 91 proc. jų. Iš viso apdraustų sveikatos draudimu bendrovėje skaičius nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų vasaros išaugo beveik 33 proc.
„Po profilaktinių apsilankymų pas gydytojus, atlikus tyrimus neretai pavyksta užbėgti už akių ir labai pavojingiems sveikatos sutrikimams, nors iki apsilankymo klinikoje žmogus galbūt visai nejuto jokių simptomų, nepastebėjo pavojų signalizuojančių ženklų“, – sako Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė.
„Pavyzdžiui, tarp darbuotojus draudžiančių įmonių gana populiaru suteikti visam kolektyvui galimybę išsitirti kraują, pasidaryti kitus profilaktinius tyrimus, kuriems savo iniciatyva ir lėšomis žmonės ryžtasi retai. Po šių tyrimų dažnai diagnozuojami ir laiku pradedami gydyti ryškių požymių ankstyvose stadijose nerodantys negalavimai, latentinės ligų formos, kai kurios skydliaukės patologijos, širdies ir kraujagyslių sutrikimai“.
Pasak specialisto, privačiu sveikatos draudimu apdrausti gyventojai dažnai jį išnaudoja ir sveikatingumo paslaugoms – masažams, sporto klubams, baseinams, kineziterapijos užsiėmimams. Nemažai žmonių, apdraustų sveikatos draudimu, kreipiasi dėl vaistų, maisto papildų ir vitaminų įsigijimo išlaidų kompensavimo. Trečioje vietoje pagal populiarumą – naudojimasis odontologų paslaugomis.
P. Šmakova priduria, kad daugiausiai išlaidų patiriama lankantis gydytojų konsultacijose, atliekant diagnostinius tyrimus, dienos chirurgijos operacijas. Privataus sveikatos draudimo kompensuojamų išlaidų limitas priklauso nuo sutartyje numatytos draudimo sumos, kurią pasirenka draudėjas. Juo dažniausiai būna savo darbuotojus draudžianti įmonė.
Šiuo metu bendrovėje privačiu sveikatos draudimu iš viso apdrausta maždaug 9 tūkstančiai gyventojų.
