Priminsiu, kad ta pati Latvijos bendrovė kartu su bendrove „Kauno keliai“ vykdė Goštauto viaduko statybas. Laimėję konkursą su mažiausia kaina (31,2 mln. litų), vėliau iš savivaldybės išsiprašė dar 3,58 mln. litų.
Galutinė kaina buvo didesnė nei konkurse antroje vietoje likusios bendrovės, o projektas užtruko bene 2,5 metų ir sudarė nepatogumų vairuotojams. Kažin, ar tai geroji patirtis, siekiant užtikrinti viešąjį interesą.
Dažnai yra nurodoma, kad teismų praktikoje turi būti formuluojamas viešojo intereso daugiaaspektiškumas. Tačiau ar mūsų kasdienybėje yra įvertinamas toks viešojo intereso daugiaaspektiškumas?
Kamščiuose įkalinto Vilniaus ir miesto svečių gyventojų tikslas, o tuo pačiu viešasis interesas, – turėti kokybiškai užbaigtą vakarinį aplinkkelį ir kuo mažesne kaina. Miestas būtų lengviau atsidusęs jau kitų metų rudenį, kai vykdami nuo Talino, Rygos, Panevėžio ar šiaurinių Vilniaus rajonų naujuoju greitkeliu nudumtume Minsko link išvaduodami Vilnių nuo kamščių.
Dabar taip laukta akimirka užsitęs mažiausiai 2 metus ir tai kainuos kur kas brangiau. Reikia suvokti, kad tokios kainos, kokią dabar pasiūlė rangovai gali nebebūti. Pasirašius sutartis, rangovai būtų įsipareigoję atlikti Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo statybos darbus už 90 mln. eurų.
Statistikos departamento duomenimis, lyginant 2013 ir 2014 m. gruodžio mėnesius statybos sąnaudų elementų kainos kelių ir gatvių statyboje išaugo 1,3 proc. Skaičius, atrodo, nedidelis, bet skaičiuojant nuo rangovų pasiūlytos šio projekto darbų sumos tai siektų daugiau nei 1 mln. eurų.
Sparčiai kylant darbo užmokesčiui ir medžiagų kainai rangovai taip pat bus priversti perskaičiuoti savo pasiūlymus ir nebegalės pasiūlyti minėtos kainos. Be to, tikėtina, kad kai kuriuos darbus konkurso nugalėtojui tektų vykdyti žiemą, todėl kaina dar labiau išaugtų.
Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Miestų statybos katedros darbuotojai atliko transporto srautų modeliavimą mieste ir prognozuoja, kad Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečia dalimi per vieną įprastą darbo dieną pravažiuotų apie 27 tūkst. sostinės gyventojų ir tranzitinio transporto priemonių.
Šiuo metu projektas dar vis nėra pilnai baigtas ir didžioji dalis transporto priemonių patenka į spūstis Pilaitės ir Laisvės prospektuose, Narbuto gatvėje ir apkrauna žiedinę sankryžą esančią šalia Lietuvos edukologijos universiteto.
Pagal atliktus preliminarius skaičiavimus per pirmuosius trečiojo etapo funkcionavimo metus laiko ekonomija siektų 8 mln. eurų, o kuro ekonomija sudarytų apie 0,5 mln. eurų.
Taigi laikas ir kuras, kurį mes švaistome gatvėse neįtraukdami į viešojo intereso daugiaaspektiškumo dilemą, per dieną mums kainuoja daugiau nei 23 tūkst. eurų. Ar nebūtų sąžininga, kad šios viešąjį interesą įvertinančios sumos, taip pat būtų įrašomos greta projekto sąmatos?
Reiktų aiškiai suprasti, kad šiuo atveju yra patiriami labai dideli nuostoliai dėl to, kad nieko nėra daroma. Viešųjų interesų daugiaaspektiškumas tapo tikra painiava, todėl tinkamas šių interesų subalansavimas įtraukiant tiesiogiai visuomenės patiriamus nuostolius būtų naudinga paspirtis priimti tinkamus sprendimus ir sureguliuoti šią teisinę dilemą.
Daktaras Vytautas Grigonis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos katedros docentas
