Sekmadienį įvykusi referendumą Graikijos kraštutinės kairės lyderiai vadina demokratijos pergale. Tačiau Europos Sąjungai referendumo baigtis bloškia į egzistencinę krizę, o į tarptautines rinkas įnešė sumaištį, rašo „The Moscow Times“.
Vertinant stambius prekybinius ryšius tarp Rusijos ir ES, Graikijos sprendimų padariniai persilies iš euro zonos į kitas valstybes.
Kai kurie ekonomistai, tokie kaip Vladislavas Inozemtsevas, teigia, kad tarptautinės rinkos jau prisitaikė prie Graikijos krizės ir jokios didesnės įtakos nepatirs ir toliau.
Tuo tarpu kiti teigia, kad susidariusi situacija turės didelės įtakos Rusijai – tiek teigiama, tiek neigiama prasme. Jie įvardija keturias sritis, kuriose Graikijos krizė paveiks Rusijos ekonomiką.
1. Persiliejimas iš ES
Pirma tikėtina Rusijos problema yra ta, kad kiekvienas smūgis Europos Sąjungos ekonomikoms galiausiai turės poveikį ir Rusijos gamintojams.
„Jei toliau bus neaiškumų dėl euro zonos vystymosi ir jos augimas sustos, sumažės europiečių paklausa prekėms iš Rusijos“, – aiškino Valstybinio Maskvos tarptautinių santykių instituto ekonomistas Sergejus Afoncevas.
ES yra Rusijos didžiausias prekybos partneris, kasmet iš Rusijos importuojantis prekių už 180 mlrd. eurų. Rusija yra ES trečias pagal dydį prekybos partneris – ją lenkia JAV ir Kinija.
Vis dėlto Europos Komisija prognozuoja, kad šįmet Sąjungos ekonomikos augimas bus didesnis, nei praėjusių metų 0,9 proc. ir pakils iki 1,5 proc.
2. Naftos kainų kritimas
Graikijos krizė taip pat gali pakenkti Rusijai toliau sumažinant naftos – pagrindinės šalies eksporto prekės – kainas.
Netikrumas dėl euro zonos ateities, kaip manoma, gali susilpninti eurą ir sustiprinti JAV dolerį. Stipresnis doleris, savo ruožtu, darys spaudimą žaliavų kainoms, kurios turi tendenciją kristi, kai doleris kyla.
Naftos kainos gali nukristi iki 55 dolerių (49,84 euro) už barelį. Dabar barelis kainuoja kiek mažiau, nei 59 dolerių (53,47 euro).
Tolesnis naftos kainų kritimas gali kelti didelių iššūkių Rusijos valdžiai, mėginančiai kautis su recesija. Per metus nuo 115 dolerių (104 eurų) iki dabartinio lygio nukritusios naftos kainos smarkiai sumažino Rusijos biudžeto pajamas ir paskatino jį apkarpyti.
3. Naudingas koziris derybose
Nepaisant kai kurių finansinių sunkumų, kuriuos Maskvai sukeltų Graikijos krizė, rusai gali tikėtis ir naudos. Analitikų teigimu, Rusijai tai gali tapti svarbiu įrankiu derybose su ES dėl sankcijų.
„Kad kompensuotų netektis, kurias sukėlė situacija Graikijoje, Europa gali atsigręžti į Rusijos rinką. Tai vienas lengviausių būdų kompensuoti netektis, nes Rusijos ir Graikijos rinkos panašios“, – aiškino ekonomistas Valerijus Mironovas.
Praėjusiais metais ES smogė Rusijai su visa serija ekonominių sankcijų, dėl Maskvos dalyvavimo Ukrainos konflikte. Rusijos ekonominė recesija – iš dalies sukelta sankcijų – kainuos Europai iki 100 mlrd. eurų.
Vis dėlto, kol kas nepanašu, kad Rusija gelbės Graikiją mėgindama atverti atsargines duris į Europą.
Nepaisant anksčiau viešai demonstruotų simpatijų vienas kito vyriausybėms, prezidentas Vladimiras Putinas Graikijos premjerui Alexiui Tsiprui tik išsakė „palaikymą Graikijos liaudžiai, siekiančiai įveikti šaliai iškilusius sunkumus“.
4. Rinkos neramumai
Investicijoms Rusijoje kyla grėsmė dėl bet kokios pulsacijos pasaulio ekonomikoje – kaip kad Graikijos krizė.
Didžiausios vertybinių popierių biržos Rusijoje RTS akcijų indeksas pirmadienį, paaiškėjus graikų referendumo rezultatams, smuko 1,82 proc. Tuo tarpu Rusijos akcijų rinkos indeksas “Micex“ krito 0,64 proc.
„Pagrindinė rizika yra kintamumas finansinėse rinkose ir kapitalo nutekėjimas iš besivystančių rinkų. Tai turės įtakos tokioms besivystančioms rinkoms, kaip Rusija“, – sakė ekonomistas S.Afoncevas.
Kapitalo nutekėjimas Rusijoje didelis ir dabar. Jis pasiekė rekordinį 151,5 mlrd. dolerių (137,34 mlrd. eurų) praėjusiais metais. Manoma, kad šįmet jis sieks 90 mlrd. dolerių (81,5 mlrd. eurų).
