Džiūgaujantys politikai pamiršo, kad nebūna nei nemokamų pietų, nei nemokamo tarptinklinio ryšio. Uždraudus imti mokestį už paslaugas, sąnaudos niekur nedingsta. Didžiausia sumos dalis už tarptinklinio ryšio paslaugas atitenka tos šalies, kurioje lankosi vartotojas, mobiliojo ryšio įmonėms, mat naudojamasi būtent jų tinklais. Lietuvos įmonės turės sumokėti kitų šalių operatoriams tokią sumą, kokios jie prašys už naudojimąsi savo infrastruktūra. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių skaičiavimais, vien įvedus pereinamąjį reguliavimą, užsienio paslaugų tiekėjams gali tekti sumokėti apie 50 mln. eurų. Vėliau, visiškai uždraudus mokestį, ši suma išaugs dar labiau.
Kaip susidaro ši suma? Tarkime, kad vienos pokalbio tarp Briuselio ir Vilniaus minutės tarptinklinio ryšio sąnaudos – 20 euro centų. Tačiau pagal ES reguliavimą, tokia kaina negalės viršyti 5 euro centų. Susidaro 15 euro centų nuostolis. Nuo 2017 m. apskritai uždraudus šį mokestį, nuostolis pasieks 20 euro centų už minutę.
Kas tuos 20 euro centų kompensuos? Tie, kas nesinaudoja tarptinkliniu ryšiu. Greičiausiai tai bus mažesnes pajamas gaunantys ir vyresnio amžiaus vartotojai, kurie po kitas šalis praktiškai nekeliauja. Pradės brangti vietinių skambučių, SMS žinučių ir perduodamų duomenų kainos. Kitaip tariant, 20 vartotojų turės už savo pokalbių minutę Lietuvoje mokėti 1 euro centu daugiau, kad kompensuotų kito žmogaus, kalbėjusio užsienyje, sunaudotus papildomus 20 euro centų.
Bet, atsiminkime, kad kalbama ne apie papildomus 20 euro centų, o apie mažiausiai 50 mln. eurų per metus. Tad gali būti, kad sąskaitų išauginimo mobiliuoju ryšiu Lietuvoje besinaudojantiems vartotojams gali ir nepakakti. Kitas būdas kompensuoti išaugusias sąnaudas – mažinti investicijas. Variantų, kaip taupyti – daug. Lėtesnė technologijų plėtra, mažesnė mobiliojo ryšio aprėptis ir blogesnė kokybė. Galų gale, prastesnis aptarnavimas ir mažesnis salonų skaičius. Visa tai vėl pajus būtent vartotojas.
Kiek tiksliai pabrangs paslaugos, atsakyti sunku. Gali būti, kad tobulėjančios technologijos sumažins kainas tiek, kad vartotojai net nepajus dėl tarptinklinio ryšio mokesčio perskirstymo atsiradusio kainų kilimo. Tačiau tai reiškia, kad jei šio perskirstymo nebūtų ir visi mokėtų už savo pačių naudojamas paslaugas, kainos galėtų nukristi dar daugiau.
Nors kasdienių pokalbių kainų pokytį prognozuoti sunku, jau dabar matyti , jog tokiu reguliavimu ES tiek tarp mobiliojo ryšio operatorių, tiek tarp vartotojų kurs dirbtinę nelygybę. Visi nesinaudojantys tarptinklinio ryšio paslaugomis sumokės ne tik už savo skambučius, bet ir likusios dalies – keliaujančiųjų kitose šalyse.
Viena vertus, papildomo tarptinklinio ryšio mokesčio kalbantiems užsienyje nebeliks. Kita vertus, jis niekur nedings. Kyla klausimas, ar apskritai teisinga mažos dalies žmonių sukuriamas sąnaudas perkelti ant didžiosios dalies vartotojų, kurie net nesinaudoja šiomis paslaugomis, pečių? Tuo tarpu tų šalių, kur mobilusis ryšys pigesnis, operatoriai iš savo vartotoju surinktą papildomą sumą turės atiduoti brangesniems konkurentams kitose šalyse.
