Nes tai yra planas B. Jis bus įjungtas iškart, jei Graikijos politikai pradės spyriotis. Iki trečiadienio Graikijos parlamentas turi priimti keturias svarbias įstatymų pataisas. Didesni ir daugiau mokesčių, pensinio amžiaus prailginimas ir pensijų reforma, Statistikos tarnybos nepriklausomybė nuo gudraujančių politikų ir sudėtingas išlaidų karpymo mechanizmas. Greičiausiai tai bus priimta be didesnių skandalų.
Keturi banginiai, kuriuos Graikijos premjeras Alexis Tsipras pažadėjo sugauti iki ateinančio trečiadienio.
Tai įrašyta susitarime, kurį pirmadienį ryte pasiekė euro zonos šalių lyderiai.
Ką tai reiškia Graikijai ir ką už tai jie gaus?
Visų pirma – pažadą, kad su jais bus deramasi dėl trečio pagalbos paketo, o tai yra 86 milijardai eurų. Niekas šios paramos dar nepažadėjo, tačiau žalia šviesa deryboms bus uždegta iškart, kai tik graikų parlamentas priims įstatymų pataisas.
Ką apie tai mano patys graikų politikai? A.Tsipras kol kas turi statistinę daugumą, nes palaikymo pirmadienį sulaukė ir iš opozicijos. O štai valdančioji „Syriza“ gali skilti bet kurią akimirką.
Bet kokiu atveju, premjerui politikų pritarimas Atėnuose reikalingas kaip oras. Kitu atveju scenarijus labai aiškus – Vyriausybė atsistatydina, o graikai metami lauk iš euro zonos.
Tą puikiai žino A.Tsipras, tokiam scenarijui pritarė ir euro zonos vadovai su Dalia Grybauskaite priešakyje.
Tačiau net ir tokiu, atrodo, katastrofiškai sudėtingu atveju graikams galima kai ko pavydėti. Ko? Nuolaidų ir lengvatų. Europa į Graikiją žiūri su dideliu atlaidimu. Reikia įrodymų?
Pirmadienio naktį sutarta, kad graikai per trejus turėtų privatizuoti turto už 50 milijardų eurų. Pusė šios sumos turėtų atitekti skolai grąžinti, likusi dalis – investicijoms, bankų stiprinimui.
Klausimas – ar kas euro zonoje tiki, kad graikai surinks 50 milijardų per trejus metus? Atsakymas – niekas. Nes per trejus metus graikai pukšėdami privatizavo turto tik už tris milijardus, o į valdžią atėjusi „Syriza“ apskritai sustabdė turto pardavimą.
Tad kodėl Europa maitinasi tokia iliuzija? „Mes norime, kad Graikija bent jau atnaujintų turto privatizaciją. Tik toks yra tikslas“, – sakė vienas Lietuvos pareigūnas, iš arti stebėjęs derybų procesą.
Vieša paslaptis, kad tokio turto Graikija gal net nesurinktų, žinant tai, kaip krito vertės per ilgą krizę.
Negana to, šį menamą fondą valdys patys graikai, o ne Liuksemburgas, kaip to visą savaitgalį siekė Vokietijos finansų ministras. Bet pralaimėjo A.Tsiprui.
Ką tai reiškia? Kiaulė taupyklė atiduodama plaktuką rankose turinčiam neprognozuojamam berniukui. Jei šis ką ir sutaupys bėgant metams, galės vieną dieną smagiai sudaužyti. Tiesa, fondą neva kontroliuos ES auditoriai. Bet žinant tai, kaip graikai sumaniai apsukdavo Briuselio revizorius, peršasi išvada, kad ir čia nieko naujo.
Ir tai dar ne visa graikų pasaka, kuria tiki Europa. Graikija daužo kumščiu į krūtinę ir pasižada surinkti 3,5 proc. biudžeto perviršį. Kitaip tariant, griūvančios ekonomikos ir kosminės skolos akivaizdoje Graikija įtikino Europą, kad surinks daugiau pinigų nei išleis.
Ar kas tuo tiki euro zonoje? Žinoma, kad ne. Tačiau vėlgi – Europa duoda meškerę Graikijai, o ar ji pasigaus kokią žuvį – kitas klausimas.
„Šis dokumentas privers graikus laikytis duoto žodžio“, – sako derybų liudininkai. Taigi šiuos susitarimu bent jau norima užkišti graikų populistus vyriausybėje, nes jei šie ir toliau siautės, padėtis taps nekontroliuojama visoje euro zonoje.
Ir pasakos epilogui – apie skolas. Graikijos skola siekia 366 milijardus eurų. Suma, kurios ši šalis niekada neatiduos, ir tai niekam nepaslaptis. Todėl A.Tsipras šiąnakt pasižadėjo, kad skolos bus restruktūrizuojamos.
Ką tai reiškia? 50-60 milijardų eurų Tarptautinis Valiutos Fondas gražiai nurašys, ir tai žino visa euro zona. Tai vadinama skolų restruktūrizacijos dalimi. Bet Europa tuo pačiu viliasi – o gal graikai išmoks tvarkytis su likusia skolos dalimi?
Lietuva jau šiandien moka už graikų pasaką. Per metus mūsų šalis į Europos stabilumo mechanizmo fondą moka apie 60 milijonų eurų. Iš šio fondo bus atseikėti 86 milijardai eurų Graikijai.
O kur dar ES parama. Pirmadienio paryčiais priimtame susitarime teigiama, kad Graikija ir toliau gaus ES paramą. Per 3-5 metus ES surinks 35 milijardus eurų įvairioms programoms Graikijai. Arba tiek, kiek Lietuva ES paramos gaus per 27 metus.
Graikai jau netrukus gali tikėtis naujos paskolos būtiniausioms reikmėms. Jau viešai kalbama, kad paskolų palūkanos bus įšaldytos ilgam.
Ir dar – graikai iš esmės šiąnakt pasižadėjo didinti pajamas, bet beveik nemažinti išmokų. Pavyzdžiui, trylikto atlyginimo negaus tik daugiausiai uždirbantieji. Likusi dalis ir toliau gaus tai, prie ko seniai priprato.
Pirmadienio naktį nugalėjo dar viena graikų pasaka, kuria Europa priversta tikėti. Nes kitu – Graikijos pasitraukimo iš euro zonos atveju – Europa bus priversta stebėti siaubo filmą su niekam nežinoma pabaiga.
