„Daugiausiai sunkumų ir nežinomybės susiję su tuo, kaip, net
ir priėmus teisės aktus, Graikijoje bus įgyvendinamos konkrečios
priemonės ir koks bus jų poveikis šalies ekonomikai“, – BNS
pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir
politikos mokslų instituto direktorius.
„Dėl smarkiai suprastėjusios ekonominės padėties, dėl
finansų sektoriaus problemų Graikijos ekonomika gali būti dar
ilgesnį laiką prastoje būklėje ir gali nepasitvirtinti tos
prognozės, kuriomis grindžiamos tiek fiskalinės konsolidacijos
priemonės, tiek įplaukos į Graikijos biudžetą, kiti rodikliai“,
– kalbėjo profesorius.
Pasak mokslininko, Graikijoje kai kuriems valdančiosios
kairiosios partijos „Syriza“ nariams nepritariant kreditorių
siūlymams dėl reformų plano, gali tekti pertvarkyti valdančiąją
koaliciją, pavyzdžiui, įkurti valstybės vienybės koaliciją,
kurioje veiktų daugiau partijų. TSPMI direktorius neatmetė ir
išankstinių rinkimų galimybės.
„Jie (valdantieji) turės visiškai pakeisti politiką ir
atsisakyti priešrinkiminių pažadų, tad priešlaikiniai rinkimai
yra vienas galimų scenarijų, bet jis užimtų dar papildomai daug
laiko. Tada turėtų būti suformuota technokratinė mažumos
vyriausybė“, – sakė R.Vilpišauskas.
Politologo teigimu, nors ir pasiekusios pirmadienio susitarimą,
euro zonos šalys gali toliau išlikti nevieningos dėl pagalbos
Graikijai: Vokietija, Suomija, kai kurios Vidurio ir Rytų Europos
šalys nusiteikusios gana griežtai ir pirmiausia reikalauja, kad
Graikija įrodytų savo patikimumą, tuo tarpu Prancūzija, Italija
„yra suinteresuotos Graikijos išsaugojimu euro zonoje net ir už
tai sumokant didelę kainą“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel po 17 valandas trukusių
derybų pirmadienį įspėjo, kad Graikijos ir jos Europos partnerių
dar laukia sunkus kelias, kol bus baigta rengti trečia finansinės
pagalbos Atėnams programa.
