Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos šiuo metu yra 1 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Pavyzdžiui, per metus duona ir grūdų produktai atpigo 0,8 proc., mėsa 2 procentais, daržovės 3,9 procento, o pienas, sūris ir kiaušiniai – net 5,4 procento. Tačiau vaisiai birželio mėnesį buvo beveik 15 proc. brangesni nei prieš metus. Dėl palankių pasaulinių tendencijų šiemet gyventojai gali džiaugtis gerokai atpigusiu kuru bei gamtinėmis dujomis.
Pastebimai (4,7 proc.) pabrango tik viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos, sveikatos priežiūra (2,5 proc.) ir poilsio bei kultūros paslaugos (2,7 proc.).
Būtent tokių paslaugų brangimo buvo galima tikėtis ne tik dėl to, kad jų kainos yra dažniausiai suapvalinamos iki „gražaus skaičiaus“, bet ir dėl to, kad jos tiesiogiai priklauso nuo atlyginimų šalyje, kurie ir pernai, ir šiemet sparčiai auga. Pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimai privataus sektoriaus įmonėse buvo 5,2 proc. didesni nei prieš metus.
Kodėl vartotojai pastebi įvairių prekių ir paslaugų „kainų šuolius“, nors oficiali statistika tokį pastebėjimą paneigia? Statistikos departamentas kas mėnesį fiksuoja beveik 1000 prekių ir paslaugų krepšelio kainas. Be abejo – pabrangusių prekių ir paslaugų yra, tačiau jei jų yra nedaug, o jų svoris vidutiniame vartojimo krepšelyje yra nedidelis, tie pokyčiai vidutiniame kainų lygyje „paskęsta“ ir yra nepastebimi. Būtent tokį reiškinį dabar ir stebime Lietuvoje.
Vartotojams stebint pavienes dažniausiai vartojamų prekių ir paslaugų kainas, susidaryti reprezentatyvų vaizdą apie bendrą kainų pokytį šalyje gali būti sudėtinga.
Panašią žmonių elgseną ir mąstymą dar praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje tyrė ir aprašė psichologai Amos Tversky bei Daniel Kahneman. Pastarasis už svarbų indėlį kuriant elgsenos ekonomikos discipliną bei integruojant psichologijos ir ekonomikos mokslus 2002 metais gavo Nobelio premiją (Švedijos centrinio banko ekonomikos premiją Alfredui Nobeliui atminti).
Remiantis šių mokslininkų tyrimais, stebėdami kainas panašiame kontekste žmonės yra veikiami bent kelių kognityvinių šališkumų (angl. cognitive biases) – tipiškumo (angl. representativeness heuristic), susiejimo (angl. anchoring) bei patvirtinimo šališkumo (angl. confirmation bias).
Patvirtinimo šališkumo efektas čia labai aiškus – jei iki euro įvedimo tikimasi kainų augimo, tai ir po euro įvedimo stebint kainas atkreipiamas dėmesys tik į tuos atvejus, kai kaina iš tiesų padidėjo. Nepadidėjusios kainos nėra aktualios, todėl yra ignoruojamos. Kartais patvirtinimo šališkumo efektas toks stiprus, kad tyčia ar netyčia lyginamos skirtingos prekės, pavyzdžiui, tos pačios prekės skirtingo dydžio pakuotės.
Tipiškumas ir susiejimo efektas pasireiškia, kuomet asmuo dažnai vartoja vieną ar kelias prekes, o būtent joms pabrangus daroma išvada, kad tai yra plataus masto reiškinys. Pavyzdžiui, jei kava kavinėje geriama kelis kartus per dieną, jos pabrangimas interpretuojamas kaip visų maitinimo paslaugų brangimas.
Arba dienos pietų mėgstamame restorane Vilniaus senamiestyje pabrangimas interpretuojamas, kaip visų maitinimo paslaugų pabrangimas Lietuvoje. Arba dėl vėliau prasidėjusios vasaros ar prastesnio derliaus turgavietėje nepakankamai greitai atpigus kai kuriems vaisiams ar daržovėms taip pat daroma išvada, kad pabrango daugelis maisto produktų.
Po euro įvedimo kai kurios prekės ir nemažai paslaugų dėl didėjančių atlyginimų ir kainų apvalinimo iš tiesų pabrango. Kita vertus, daugelio prekių pabrangimas piešiamas daug ryškesnėmis spalvomis, nei jį galime pamatyti prekių lentynose.
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
