SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda sako, jog maisto produktų eksporto sumažėjimas per pastaruosius metus darė didžiausios įtakos bendram Lietuvos eksporto mažėjimui, tačiau gamintojai jau rado naujų rinkų, kur realizuoja produkciją, anksčiau skirtą Rusijos rinkai.
„Mūsų maisto produktų gamintojai vis labiau įsitvirtins alternatyviose rinkose ir mėgins parduoti tą patį prekių kiekį, kurį anksčiau pardavinėjo Rusijai. Kiekio prasme jos jau beveik kompensavo arba visiškai kompensavo Rusijos rinkos praradimą. Problema ta, kad perprodukcija, kuri susidarė dėl sankcijų, lėmė kainų mažėjimą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Analitiko žodžiais, Rusijos rinka buvo labai pelninga, o Vakarų Europos bei naujai atvertose rinkose kainos yra mažesnės. Dėl šių priežasčių eksportuotojams prireiks maždaug 2-3 metų, kol pelningumas pasieks Rusijos lygį. Be to, norint didinti pelningumą, įmonėms teks didinti gamybos apimtis.
„Galima mėginti didinti kiekį parduodamų prekių ir tokiu būdu pasididinti bendrą pelningumą. Toks kelias yra realus 2-3 metų perspektyvoje ir manau, kad gamintojai juo eis. Be to, didinant gamybos apimtį, mažėja fiksuotosios sąnaudos, kurių dydis vienam produkcijos kiekiui sumažėja“, – kalbėjo G.Nausėda.
Vienos didžiausių Lietuvoje „Biovelos“ mėsos perdirbimo grupės vadovas Virginijus Kantauskas bei pieno perdirbimo bendrovės Vilkyškių pieninė vadovas Gintaras Bertašius sakė, kad bendrovės šiuo metu eksportuoja kiek daugiau nei prieš embargą.
„Mums embargo pirmi mėnesiai buvo sunkesni, o vėliau viską atstatėme į kitas rinkas. Mes iš esmės susitvarkėme ir niekas per daug nepakito – kiekiai išliko tokie patys ir per metus gamybos apimtis padidėjo 10-15 proc. Pelningumas šiuo metu yra mažesnis, nes kainos mažesnės pardavimo nei Rusijoje“, – BNS komentavo V.Kantauskas.
G.Bertašius teigė, kad Vilkyškių pieninės rezultatams įtakos turėjo ne tik embargas, bet ir kritusios pasaulinės kainos. Jis tikisi, kad šiuos metus bendrovė baigs pelningai, nepaisant visų problemų.
„Mūsų pajamos sumažėjo per metus apie 30 proc., tačiau kiekio atžvilgiu mes iš esmės neatsiliekame nuo praėjusių laikotarpių. Mes gyvuojame ir darbuojamės, tai mes sukontroliavome situaciją“, – teigė G.Bertašius.
Abu vadovai tikino, kad valstybė turėtų dar aktyviau ieškoti naujų rinkų, o pačios perspektyviausios tiek pieno, tiek mėsos sektoriams yra Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.
Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas mano, kad per metus nuo embargo pradžios šalies transporto sektorius sumažėjo maždaug 35 proc.
„Niekas labai nepasikeitė. Kaip sumažėjo krovinių, taip ir yra. Mes vasarą dirdavome mažesniais tempais, o šių metų vasarą mes visi pusiau poilsiaujame, nes nėra užsakymų. Ne visi galime greitai persiorientuoti į Vakarų Europą“, – BNS tvirtino E.Mikėnas.
Pasak jo, vežėjai galės pasinaudoti naujomis rinkomis tik tada, kai perdirbėjai ten eksportuos produkciją, be to, kai kuriems vežėjams teko grįžti iš Vakarų Europos rinkos, kur jiems nepavyko prisitaikyti.
Lietuvos daržovių augintojai, pasak asociacijos vadovės, daržovių augintojai jau prisitaikė prie naujų prekybos sąlygų. Anksčiau didžiąją dalį daržovių jie eksportavo į Rusiją.
„Iš esmės situacija nepasikeitė. Augintojai jau susitaikę su ta nuotaika, kad nebebus to, kas buvo. Augintojai ieško alternatyvių rinkų arba bent jau patikimesnių klientų kitose šalyse, kurios yra vartai į Rusiją“, – BNS teigė Zofija Cironkienė.
Anot jos, pavyzdžiui, burokėlių augintojai steigia kooperatyvą, o morkų augintojai aktyviai ieško naujų partnerių, kurie galėtų įvežti produkciją į tą pačią Rusiją, nurodant, kad kilmės šalis yra ne Lietuva.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, jog situacija žemės ūkyje išlieka įtempta, tačiau kartu su embargo pasekmėmis kai kuriuos sektorius kankina ir kitos bėdos. Pavyzdžiui, pienininkai patiria pasaulinį kainų mažėjimą, o kiaulių augintojai vis dar kovoja su afrikiniu kiaulių maru.
„Rinkų atsidarė daug daugiau. Tarp valstybių susitarimai yra, bet perdirbėjams eksportas nėra toks pelningas, kaip buvo į Rusiją. Pirmiausia reikia keisti produktų struktūrą. Į Rusiją galėjome vežti greitai gendančius produktus, o į tolimesnes šalis jau negalime. Pats eksportas kiekiu auga, bet pajamos nepasiekia buvusio lygio. Dėl šios priežasties perdirbimo įmonės moka mažiau už žaliavas ir jų kainos krenta“,- BNS teigė ministrė.
V.Baltraitienė tvirtino, jog per metus buvo atidarytos maždaug 20-25 naujos rinkos įvairiems produktams, tačiau perdirbėjai neskuba į jas vežti, nes naujokui yra sunku Be to, ministrė įžvelgė ir teigiamą embargo pusę.
„Embargo spyris palengva leis Lietuvos produkcijai ateiti į naujas rinkas. Nebereikia gyventi svajonėmis, kad Rusijos rinka atsidarys. Jei ji atsidarys, tai galės būti tik papildoma rinka. Mes turėtume pamiršti šią rinką“, – sakė V.Baltraitienė.
Pasak ministrės, ateityje bus toliau bandoma ieškoti vis naujų šalių lietuviškiems gaminiams – aktyviausiai dirbama su Kinija ir JAV. Taip pat bus deramasi su Europos Sąjunga (ES) dėl papildomos paramos žemės ūkiui.
Šiais metais susitarimai dėl kiaulienos ir jautienos eksporto pasiekti su Juodkalnija ir Hongkongu, dėl jautienos – su Bosnija ir Hercegovina ir Tunisu, dėl pieno produktų – su Čile ir Argentina, dėl žuvininkystės produktų – su Brazilija. Šių metų pabaigoje tikimasi sulaukti Kinijos sprendimo dėl pieno ir mėsos produktų bei gyvų gyvulių eksporto.
Šiuo metu Lietuva gali eksportuoti pieno produktus Į JAV, tačiau mėsos eksporto leidimai nėra iki galo sutvarkyti.
Praėjusių metų rugpjūčio 7 dieną Rusija vieneriems metams uždraudė maisto ir žemės ūkio produktų importą iš Europos Sąjungos, JAV ir kitų Vakarų šalių, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl numanomos paramos Ukrainos prorusiškiems separatistams bei Krymo aneksijos.
