SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda
sako, jog maisto produktų eksporto sumažėjimas per pastaruosius
metus darė didžiausios įtakos bendram Lietuvos eksporto
mažėjimui, tačiau gamintojai jau rado naujų rinkų, kur realizuoja
produkciją, anksčiau skirtą Rusijos rinkai.
„Mūsų maisto produktų gamintojai vis labiau įsitvirtins
alternatyviose rinkose ir mėgins parduoti tą patį prekių kiekį,
kurį anksčiau pardavinėjo Rusijai. Kiekio prasme jos jau beveik
kompensavo arba visiškai kompensavo Rusijos rinkos praradimą.
Problema ta, kad perprodukcija, kuri susidarė dėl sankcijų, lėmė
kainų mažėjimą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Analitiko žodžiais, Rusijos rinka buvo labai pelninga, o Vakarų
Europos bei naujai atvertose rinkose kainos yra mažesnės. Dėl šių
priežasčių eksportuotojams prireiks maždaug 2-3 metų, kol
pelningumas pasieks Rusijos lygį. Be to, norint didinti pelningumą,
įmonėms teks didinti gamybos apimtis.
„Galima mėginti didinti kiekį parduodamų prekių ir tokiu
būdu pasididinti bendrą pelningumą. Toks kelias yra realus 2-3
metų perspektyvoje ir manau, kad gamintojai juo eis. Be to, didinant
gamybos apimtį, mažėja fiksuotosios sąnaudos, kurių dydis vienam
produkcijos kiekiui sumažėja“, – kalbėjo G.Nausėda.
Vienos didžiausių Lietuvoje „Biovelos“ mėsos perdirbimo
grupės vadovas Virginijus Kantauskas bei pieno perdirbimo bendrovės
Vilkyškių pieninė vadovas Gintaras Bertašius sakė, kad
bendrovės šiuo metu eksportuoja kiek daugiau nei prieš embargą.
„Mums embargo pirmi mėnesiai buvo sunkesni, o vėliau viską
atstatėme į kitas rinkas. Mes iš esmės susitvarkėme ir niekas per
daug nepakito – kiekiai išliko tokie patys ir per metus gamybos
apimtis padidėjo 10-15 proc. Pelningumas šiuo metu yra mažesnis,
nes kainos mažesnės pardavimo nei Rusijoje“, – BNS komentavo
V.Kantauskas.
G.Bertašius teigė, kad Vilkyškių pieninės rezultatams įtakos
turėjo ne tik embargas, bet ir kritusios pasaulinės kainos. Jis
tikisi, kad šiuos metus bendrovė baigs pelningai, nepaisant visų
problemų.
„Mūsų pajamos sumažėjo per metus apie 30 proc., tačiau
kiekio atžvilgiu mes iš esmės neatsiliekame nuo praėjusių
laikotarpių. Mes gyvuojame ir darbuojamės, tai mes sukontroliavome
situaciją“, – teigė G.Bertašius.
Abu vadovai tikino, kad valstybė turėtų dar aktyviau ieškoti
naujų rinkų, o pačios perspektyviausios tiek pieno, tiek mėsos
sektoriams yra Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.
Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
prezidentas Erlandas Mikėnas mano, kad per metus nuo embargo
pradžios šalies transporto sektorius sumažėjo maždaug 35 proc.
„Niekas labai nepasikeitė. Kaip sumažėjo krovinių, taip ir
yra. Mes vasarą dirdavome mažesniais tempais, o šių metų vasarą
mes visi pusiau poilsiaujame, nes nėra užsakymų. Ne visi galime
greitai persiorientuoti į Vakarų Europą“, – BNS tvirtino
E.Mikėnas.
Pasak jo, vežėjai galės pasinaudoti naujomis rinkomis tik tada,
kai perdirbėjai ten eksportuos produkciją, be to, kai kuriems
vežėjams teko grįžti iš Vakarų Europos rinkos, kur jiems
nepavyko prisitaikyti.
Lietuvos daržovių augintojai, pasak asociacijos vadovės,
daržovių augintojai jau prisitaikė prie naujų prekybos sąlygų.
Anksčiau didžiąją dalį daržovių jie eksportavo į Rusiją.
„Iš esmės situacija nepasikeitė. Augintojai jau susitaikę su
ta nuotaika, kad nebebus to, kas buvo. Augintojai ieško alternatyvių
rinkų arba bent jau patikimesnių klientų kitose šalyse, kurios yra
vartai į Rusiją“, – BNS teigė Zofija Cironkienė.
Anot jos, pavyzdžiui, burokėlių augintojai steigia
kooperatyvą, o morkų augintojai aktyviai ieško naujų partnerių,
kurie galėtų įvežti produkciją į tą pačią Rusiją, nurodant,
kad kilmės šalis yra ne Lietuva.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, jog
situacija žemės ūkyje išlieka įtempta, tačiau kartu su embargo
pasekmėmis kai kuriuos sektorius kankina ir kitos bėdos.
Pavyzdžiui, pienininkai patiria pasaulinį kainų mažėjimą, o
kiaulių augintojai vis dar kovoja su afrikiniu kiaulių maru.
„Rinkų atsidarė daug daugiau. Tarp valstybių susitarimai yra,
bet perdirbėjams eksportas nėra toks pelningas, kaip buvo į
Rusiją. Pirmiausia reikia keisti produktų struktūrą. Į Rusiją
galėjome vežti greitai gendančius produktus, o į tolimesnes šalis
jau negalime. Pats eksportas kiekiu auga, bet pajamos nepasiekia
buvusio lygio. Dėl šios priežasties perdirbimo įmonės moka
mažiau už žaliavas ir jų kainos krenta“,- BNS teigė ministrė.
V.Baltraitienė tvirtino, jog per metus buvo atidarytos maždaug
20-25 naujos rinkos įvairiems produktams, tačiau perdirbėjai
neskuba į jas vežti, nes naujokui yra sunku Be to, ministrė
įžvelgė ir teigiamą embargo pusę.
„Embargo spyris palengva leis Lietuvos produkcijai ateiti į
naujas rinkas. Nebereikia gyventi svajonėmis, kad Rusijos rinka
atsidarys. Jei ji atsidarys, tai galės būti tik papildoma rinka. Mes
turėtume pamiršti šią rinką“, – sakė V.Baltraitienė.
Pasak ministrės, ateityje bus toliau bandoma ieškoti vis naujų
šalių lietuviškiems gaminiams – aktyviausiai dirbama su Kinija ir
JAV. Taip pat bus deramasi su Europos Sąjunga (ES) dėl papildomos
paramos žemės ūkiui.
Šiais metais susitarimai dėl kiaulienos ir jautienos
eksporto pasiekti su Juodkalnija ir Hongkongu, dėl jautienos – su
Bosnija ir Hercegovina ir Tunisu, dėl pieno produktų – su Čile ir
Argentina, dėl žuvininkystės produktų – su Brazilija. Šių metų
pabaigoje tikimasi sulaukti Kinijos sprendimo dėl pieno ir mėsos
produktų bei gyvų gyvulių eksporto.
Šiuo metu Lietuva gali eksportuoti pieno produktus Į JAV,
tačiau mėsos eksporto leidimai nėra iki galo sutvarkyti.
Praėjusių metų rugpjūčio 7 dieną Rusija vieneriems metams
uždraudė maisto ir žemės ūkio produktų importą iš Europos
Sąjungos, JAV ir kitų Vakarų šalių, reaguodama į Vakarų
sankcijas dėl numanomos paramos Ukrainos prorusiškiems separatistams
bei Krymo aneksijos.