Prieš vyniojant detektyvo antrąją dalį, leiskite padaryti steitmentą. Pykit nepykit, bet tai, ką šiandieninės medijos vadina žurnalistiniais tyrimais, yra ne tai, kas taip galėtų vadintis. Sumetate krūvą transakcinių faktų, sąrašą pavadinimų, krūvą skaičių, kažkokias lenteles ir schemas, gautas iš razborkėse lobstančio PR’o, pakalbinate plepius ekspertus, ir visą šitą makalošę 10.000 ženklų dozėmis purškiate į internetus, taip dorai Paprastam Žmogui ir nepaaiškindami, o tai kas mums, skaitytojams, iš to?
Žinote, aš irgi turiu visokių firmų. Tris. Pirmą įsteigiau prieš maždaug dešimt metų. Keitėsi visų mano firmų akcininkai ir ne po vieną kartą. Keitėsi pavadinimai. Registrų centre rastumėte krūvą faktų, visokių dokumentų, ataskaitų. Jei surašytumėt visą ten rastą gėrį chronologiškai, jau išpildytumėte „žurnalistinio tyrimo“ spaudos ženklų apimtį. Dar pakalbinkite buvusius mano verslo partnerius, klientus – ar tai bus tyrimas? O gal pamėginkite į schemas sudėlioti savo redakcijos savininkų vardų ir akcijų kaitos chronologiją??? Lėktuvais prekiaujančios firmos kiekvienam sandoriui steigia po firmą (kartais savo šaly, o kartais pirkėjo) – so f...what?
Ką mums rodo ir kuo mums naudingi visokie padriki verslo faktai, registrų centro duombazėse sudarantys terabaitus???
Daugiau trigubų klaustukų šiame tekste nebus, nes čia buvo steitmento pabaiga. Kaip minėjau prieš porą dienų – Maximos vyrų razborkėse yra aktualus vienintelis aspektas – kaltinimai mokesčių slėpimu. Visa kita yra verslo neišvengiama kasdienybė ir nuobodybė. Ir jokia ne nuostabybė.
Štai ką nagrinėsime šioje serijoje beiškodami nufyrintų 497M litų:
kodėl reorganizavo įmones, kodėl po reorganizacijos padaugėjo mokesčių, ką rodo skaičiai tarp eilučių.
Kodėl Maxima reorganizavo įmones?
Pamėginsiu be pavadinimų paaiškinti, kaip reorganizaciją iš internetų supratau pats, nes tie pavadinimų keitimai overloadina smegenis. Pavadinimus palikime žurnalistiniams tyrimams.
Buvo Holdingas, ir turėjo keturias dukterines įmones – parduotuvių tinklus atskirose šalyse – LT, LV, EE, BG. Holdinge dirbo šimtai žmonių, bet Holdingas kaip firma dirbo po-nuliam, nes už valdymo (ir visokio supporto) paslaugas savas firmas invoicindavo tik tiek, kad pasidengtų kaštus. Pelnas arba nuostoliai (Bulgarijos tinklas buvo nuostolingas) kaupdavosi minėtose dukterinėse įmonėse.
2010 m. gruodžio mėn. padaromas šacher-macher, ir rezultate turime: Holdingas kaip valdė LT, LV, EE, BG įmones, taip ir valdo. Tačiau atsirado dar viena įmonė, kuri valdo franšizę, pavadinkime ją Franšizės Davėju. Ir nuo šiol LT, LV, EE, BG firmos tampa Franšizės Gavėjais, ir už brangią rinkos kainą moka franšizės mokestį Franšizės Davėjui.
M.Marcinkevičiaus nuomone, į dabar „Franmax“ vardu besidabinančią įmonę išneštos išlaidos už franšizę – galimai dirbtinis „Maximos“ tinklo pelningumo mažinimas.
Čia su ponu Marcinkevičium reikia sutikti.
Tačiau su sąlyga, kad verslo skaidymą mokesčių mažinimo sumetimais draudžia ES įstatymai, ogi ir p. Numavičiaus atstovai guldo galvą ir nemažėjančius mokestinius skaičius, paieškokime kito teigiamo efekto, kurį gavo Maxima susimažinusi dukterinių įmonių pelningumą. Paminėtina, kad po reorganizacijos turtas, lėšos ir visa kita kaip buvo, taip ir liko tų pačių akcininkų rankose tomis pačiomis proporcijomis.
Pasak jo (Marcinkevičiaus – red.), galimai dirbtinio „Maxima“ pelno mažinimo rezultatas – pusė milijardo litų, kurių negavo valstybės biudžetas.
O pasak manęs, Maxima turėjo kur kas svaresnį motyvą susimažinti pelningumą.
Prisiminkime, kad veiksmas vyksta 2010-2011 metų sandūroje. Visi kapstomės iš krizės, Kubilius jau lyg krizę beatšaukiąs, bet lyg ir ne. Mano vieni klientai derasi dėl asortimento rudeniui. Vardan konfidencialumo ir anonimiškumo, tebūnie tai lietuviškų kosminių skafandrų fabrikas.
Taigi tradicinės derybos su Maximos LT pirkimų vadybininkais: peržiūrimi istoriniai pardavimai, apyvartumai, tiekėjo patikimumas, pradedama šnekėti apie prognozes. Ir tada Maximos vadybininkas, tebūnie, Arūnas, pradeda dainelę, kad tipo, na, suprantant, krizė, pirkėjai neturi tiek pinigų skafandrams, reikėtų, suprantate, pamažinti kainas. Į ką fabriko pardavėjas Arūnui atsako, jog puikiai suprantąs, kad krizė, nes ir gamykla dirba vos viena pamaina, užsakymų sumažėję visoj Europoj, pralaidumas vos veiklos sąnaudas dengia, ant sviesto neturim.
Į ką Arūnas atsako, kad visiems sunku, reikia veržtis diržus, ieškoti efektyvumo galimybių, bet, žinoma, išlaikant aukštą lietuviškų skafandrų kokybę, bo mažiau kokybiškų jis galįs užsisakyti iš Kinijos.
Grįžęs iš derybų pardavėjas, žinoma, apie bandymą numauti kelnes papasakoja savo bosui. Tasai, žinoma, įsiunta, ir į sekančias derybas jau eis pats, nes tai bus paskutinis raundas, pavadinimu „arba-arba“. Besiruošdamas mordobojui, fabriko bosas be kita ko kažkokiais aplinkiniais keliais išsiaiškina, kokia Maximos LT EBITDA marža. Skaičius apytikris, bet siekė, dėmesio, ponios ir ponai – arti 10%.
Retailo biznyje, tai yra labai daug. JAV vidurkis dabar siekia 7-8%. O štai kokie skaičiai buvo pernai metais užsienio tinkluose, kur ir jūs esate kažką pirkę per atostogas:
Taigi, kriziniais metais Maxima LT dirbo efektyviau nei Walmart’as dirba dabar, pats kiečiausias pasaulio prekybos tinklas. Ir čia žinant, kad Walmart’as dirba pagal VMI (Vendor Managed Inventory) principą, kai duoda tiekėjams stebėti jų atsargų likučius savo sandėliuose arba lentynose, o tiekėjai patys planuoja gamybą pagal agreguotus likučius, tokiu būdu ženkliai pasigerindami savo efektyvumą ir patikimumą, ir kartu užtikrindami Walmart’ui afigieną prekių apyvartumą.
O Maxima LT dirba pagal pardavimų prognozes, min-max’us, neduoda informacijos apie prekių likučius tiekėjams (net istorinius duomenis duoda tik centrinio sandėlio, t.y. tu niekada tiksliai nežinai, kurioj parduotuvėj kiek pirko), dėl ko pastarieji samdo agentų armiją, kad ši sužiūrėtų lentynas ir koks karžygys kartas nuo karto permiegotų su parduotuvės vedėja, idant pastaroji atsakingiau papildytų out-of-stock prekes.
Kaip jiems pavyksta? Pakalbėkite su Maximos tiekėjais. Jų pavadinimus rasite ant kiekvienos prekės Maximos lentynoje.
Taigi Kosminių Skafandrų Karalius laimėjo derybas tėškęs jų pačių EBITDA maržos skaičių Maximai į akis. Šiuo rodikliu taškėsi ir kiti tiekėjai. Jų Maxima LT turi apie tris tūkstančius. Šinšiliniai kailiniai varžė judesius ir trukdė numaudinėti tiekėjams kelnes ir visaip kaip negražiai elgtis jas numovus. Ir Maximos išminčiai rado būdą susimažinti pelningumą.
Pasekmes nurodo N. Numavičiaus advokatė Olga
Kodėl po reorganizacijos padaugėjo mokesčių?
Paradoksas: p. Marcinkevičius teigia, kad Maximų reorganizacija buvo daroma siekiant nuslėpti mokesčius. Tuo tarpu Maxima atsako, kad po reorganizacijos pradėjo mokėti netgi daugiau mokesčių, ir pateikia skaičius (tiesa, kreivai surašytus. Joks finansininkas nerašys minuso ten, kur nėra nuostolio, užtat tokioms nesąmonėms yra PRo žmonės. Duokit žmonėms krūvas skaičių, tegu akinius praspokso besiaiškindami):
Taigi minusai prie EE ir BG sumokėto pelno nereiškia nuostolio, o reiškia, pasak Maximos Lentelių Aso, ne Lietuvoje sumokėtą pelno mokestį. Gili patriotinė mintis: jei sumokėta ne Lietuvoje, reiškia nuostolis (Lietuvai). Bet nepamirškime, kad reorganizacijos kaltinamasis motyvas yra mokesčių slėpimas, o ne mokesčių perskirstymas.
Su sąlyga, kad laisvalaikiu dirbu vienos svetimos distribucinės firmos valdyboje, ir lyg tyčia mano atsakomybė yra tos firmos procesų standartizavimas ir franšizavimas Baltijos šalyse, esu šiek tiek domėjęsis. Yra toks Withholding tax, mūsuose vadinamas Mokesčiu prie pajamų šaltinio. Kai Franšizės Davėjas invoicina Franšizės Gavėją, pastarasis turi susimokėti šitą mokestį, kuris siekia tarifus, katruos į vieną vietą sudėjo Investuok Lietuvoje.
Taigi, Maxima BG moka 10% pelno mokestį savo šaly nuo tos sumos, ant kiek ją nučardžino lietuviškas Franšizės Davėjas (nesvarbu, kad jis kaip firma priklauso estiškai firmai ar ten dar kažkokiems ofšoriniams marsiečiams). Maxima EE irgi susimoka 10% pelno mokestį nuo sąskaitos už franšizę. Svarbiausias momentas, kad šitas Pelno mokestis mokamas net ir tuo atveju, jei įmonė dirba nuostolingai! Žinome, kad Maxima BG niekada nedirbo pelningai, Maxima EE balansavo nuliais – reiškia, anksčiau, iki franšizinio reorganizavimo, pelno mokesčio nemokėjo. O dabar, po maklės – moka! Gudrus mokesčių slėpimas, ar ne?
Franšizės Davėjas, operuojantis Lietuvoje, tuo tarpu gauna afigienas pajamas, ir susimoka 15% pelno mokestį (tiesa, atsiminusavęs tą dalį pinigų, kurią sudaro 10% nuo Maxima LT Franšizės Davėjui sumokėtos sumos – bet šito galėjau nerašyt, nes pernelyg komplikuotai gaunasi, lyg koks tyrimas. Na, bet parašiau). Anksčiau, didžiąją dalį šito pelno mokesčio Lietuvai sumokėdavo Maxima LT, nes gaudavo pajamas didesnes ant tiek, kiek dabar susimoka Franšizės Davėjui.
Belieka pacituoti Delfi
Įmonių grupė skaičuoja, kad nuo franšizės atsiradimo iki šių metų pradžios visos grupės įmonės sumokėjo 6 milijonais litų mokesčių daugiau, nei būtų sumokėję likusios prie senosios sistemos.
Taigi, ponios ir ponai, per franšizinį reorganizavimą mokesčių pavogta nebuvo.
Tačiau p. Marcinkevičius teigia priešingai. Pasikartosime:
Pasitelkiant kitas schemas, kurias 15min.lt artimiausiu metu viešins, anot verslininko, valstybė galimai negavo dar 290 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 207 mln. Lt pelno mokesčio.
Beje, 15min.lt šių schemų taip ir nepaviešino. Tikiuosi, nesupyks, kad tai padarysiu anksčiau už juos.
Pradėkime nuo 207 M Lt pelno mokesčio. Kaip p. Marcinkevičius suskaičiavo?
Pažvelkite į šiuos, atrodytų, padrikus skaičius:
Kaip pavogti 729 milijonus : Tiesiog padriki skaičiai
400 17,6 207
Visus juos paėmiau tiesiai iš p. Marcinkevičiaus lūpų
Ši įmonė neturi beveik jokių su veiklos vystymu susijusių išlaidų, o jos pajamos yra labai artimos grynajam pelnui, todėl, mano konservatyviu vertinimu, ji verta bent 400 mln. eurų.
„VP grupei“ priklausanti Estijos įmonė „Franmax OU“ iš UAB „Vilniaus prekyba“ perima 0,5 proc. UAB „Maxima Grupė“ akcijų. (…) M.Marcinkevičiaus nuomone, 17,6 mln. Lt – juokinga suma, niekaip neatitinkanti realios įgyto turto vertės.
Valstybė galimai negavo (…) 207 mln. Lt pelno mokesčio.
Kodėl Maxima Franšizės Gavėją įvertino taip pigiai?
Na, pirmiausia, kainą nustato rinka. Kadangi Franšizės Davėjas nebuvo pardavinėjamas, o tik atskiriamas į atskirą kišenę, buvo pasirinktas dažniausiai Lietuvoje taikomas variantas, numatytas Pelno mokesčio įstatyme:
41 straipsnis. Reorganizavimo ir perleidimo dalyviai ir atvejai (…) 2. Reorganizavimo ar perleidimo atvejai: (…) 8) vienetas, toliau tęsiantis veiklą, (toliau – perleidžiantysis vienetas) atskiria dalį, kuriai proporcingai priskirtų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pagrindu sukuriamas vienas ar keli nauji vienetai (toliau – įsigyjantieji vienetai);
Šiuo būdu dalinamasi grynai kaip per skyrybas šeimoje: niekam neįdomu, kas kiek ašarų išliejo, kas baldus ar sienų spalvų dažus rinko, o kas balkoną stiklino. Suskaičiuojama tai, kas turi vertę – namai, sklypai, mašinos, o jei skyrybos rimtos – tai ir stalai, knygos, nu ir kanistras, tas kur garaže.
Reorganizuojant Maximą, irgi skaičiavo tai, ką gali apskaityti: patalpas, baldus, kompiuterius, serverius – turtą, esantį buhalteriniam balanse. Gavosi, kad turto į Franšizės Davėjo firmą perėjo už 0,5 proc. apskaitomo turto, o žmonės, darbuotojai, kaip žinia, nėra įtraukiami anei į trumpalaikį, anei į ilgalaikį turtą. Kaži katrame iš pastarųjų p. Marcinkevičius pats save apskaito savo firmose?
Taigi Maxima reorganizavosi taip, kaip reorganizuojasi 99% visų lietuviškų reorganizacijų. Bet gal šią firmą – Franšizės Davėją – galima būtų parduoti už 1,381 mlrd. litų? Tiek esą vertas Maximos know-how. Sunku būtų ginčytis, kad tas Maximos know-how yra išskirtinis.
Kaip minėjau, jie žino kažką, ko nežino Wall-Mart’as. Tai gal Wall-Mart’as galėtų pirkti franšizės firmą ir po to susidiegti Maximas vietoje Wall-Marto parduotuvių? Grįžti prie min-maxų, niekad nepataikomų paklausos prognozių ir, svarbiausia, ponios ir ponai, pagaliau įgyti žinių ir gebėjimų deramai dirbti su tiekėjais. Atidėjimai (maximalius įstatymuose nustatytus atsiskaitymo terminus pratęsiant „artimiausiu kito mėnesio ketvirtadieniu“), priverstinės akcijos Jamam (Maxima tai vadina investicijomis į kainų mažinimą – rimtai), baudos už On Time In Full pažeidimus. Net Wall-Mart’ui yra kur tobulėti.
Taigi klausimas giliam susimąstymui – kaip manote, ar lig šiol atrastose planetose egzistuoja kitas prekybos tinklas, kuris pirktų ne Maximas (parduotuves su kasomis ir klientais), bet Maximos know-how už 400 mln. eurų ir teisę tą know-how pardavinėti?
Papasakosiu vieną seną, labai seną istoriją. Apie Maximą ir jos vertę. Kažkada praeitame amžiuje, apie 1998-uosius or so, viena firma turėjo noname parduotuvių tinklą. ir paskelbė konkursą sugalvoti pavadinimus trijų lygių parduotuvėms. Ir tame konkurse sudalyvavo mano dėstytoja Regina Koženiauskienė, VU dėsčiusi retoriką ir klasikinę litratūrą ar kažką panašaus.
Pamenu, kaip II kurse vaidinau jos statytame spektaklyje Karo dievą Arėją. Taigi toji dėstytoja sudalyvavo konkurse. Ji pasiūlė parduotuves pavadinti „Minima“, „Media“ ir „Maxima“. Ir už laimėjimą jai buvo įteikta 100 litų vokelis. Būtų laikas pasidomėti, ar nuo tos sumos buvo sumokėti mokesčiai.
Anyway, turėdami duomenų apie pastarąjį įvykusį sandorį, žinome tikrąją „Maximos“ prekės ženklo kainą, kuri dabartine valiuta siektų 10 eurų (100 vokelinių litų daliname iš trijų nupirktų pavadinimų ir 3,4528).
Reikalauti susimokėti mokesčius nuo neįvykusio milijardinio sandorio – tai lyg reikalauti moralinės žalos už neįvykdytą išprievartavimą.
Matome, kad egzistuoja planas, kaip išdurti marsiečius, šioje Žemėje nieko nesusigaudančius. Parduokime jiems milijardinį verslą išrašydami PVM sąskaitą-faktūrą! Taip gal ir „Lietuvos dujas“ su LESTO sujunkime per PVM faktūrą, gi kiek gražaus pinigėlio biudžetan įkristų! Ir „Mažeikių naftą“ reikėjo parduot su PVM’u, ir Telekomą. Visa Lietuva išparceliuota grobstant PVM’ą!!1
Manau, byla baigta. Eikite dirbti ar ilsėtis.
Vienok šis detektyvas – su liūdna pabaiga. Prasitaškius po razborkių failus, man žiauriai apmaudu, kad du nerealiai protingi vyrai nebesueina per lietuvišką kalnelį. Ponas Marcinkevičius pastatė, sukūrė Akropolius, aš nežinau, ką pastatėt jūs. Aš nepastačiau praktiškai nieko. O šitie vyrai turėjo galimybę pranokti Walmart’ą. Eikime dirbt.
