Graudinančios naftos kainos
Ir moksleivis dabar pasakytų, jog pirmasis ir didžiausią žalą Rusijos ekonomikai darantis veiksnys – naftos kainos, kurios niekaip negrįžta į augimo tiesiąją.
Kai antrąjį šių metų pusmetį „Brent“ naftos kainos smuko iki 50 JAV dolerių, Rusijos biudžetas negavo 15 mlrd. JAV dolerių pajamų. Dėl to teks apkarpyti daugelį svarbių biudžeto eilučių.
Finansininkų žargone netgi atsirado terminas – „vykidiš“ (rusiškai „vykinut“ – išmesti) – išmestas iš biudžeto.
Priežastys, dėl kurių neatsigauna naftos kainos, linksniuojamos ne pirma diena: nedidėja naftos sunaudojimo apimtys, auga jos gavyba JAV (šiemet laukiama rekordinių skaičių nuo pat 1970-ųjų – apie 9,5 mln. barelių per dieną), periodiškai pasikartojantys pažadai padidinti eksportą iš Irano, kai tik jam bus panaikinta dalis sankcijų. Tokiu atveju prie kasdien išgaunamų naftos kiekių prisidėtų dar 2 mln. barelių.
Nuo puikaus į klaikų
Rusijai pavojaus varpai skamba ir iš Kinijos.
Šios šalies akcijų rinkų griūtis atskleidė, jog netgi valstybėje, turinčioje stabiliai augantį bendrąjį vidaus produktą ir gausiausius pasaulyje valiutos rezervus, vaizdas per porą dienų gali pasikeisti nuo puikaus į klaikų.
Kai dešimtys milijonų azartiškų kinų prarado santaupas, tai neišvengiamai atsiliepė vartojimui. Suirutė akcijų rinkose paveikė ir kreditavimą, nes bankams įkeisto turto vertė krito daugiau nei trilijonu JAV dolerių.
Rusijai ne į naudą ir tai, jog šiemet Kinijoje pirmą sykį po daugelio metų smuko naftos produktų paklausa, o geležies rūdos importas nukrito į žemiausią tašką per dešimtmetį.
Nors Rusija Kinijai geležes rūdos netiekia, sumažėjusi šios iškasenos paklausa paveikė geležies rūdos bei plieno kainas visame pasaulyje. Nikelio kainos taip pat traukia žemyn. Vien šiais metais jos sumenko trečdaliu, o Kinija – didžiausia nikelio naudotoja.
Panašu, jog ilgus metus vis didėjęs trąšų eksportas, stipriai skatintas paklausos Kinijoje, ėmė trauktis, o rinka jau prisotinama. Ir visa tai vyksta tuo metu, kai žaliavų pardavimas besivystančiose rinkose traukiasi.
Kvepia naujomis sankcijomis
Vis dar besipučianti rizika – augantis susipriešinimas su Vakarais. Tai gali pasireikšti naujomis sankcijomis rusų bankams. Taip pat nemenksta pavojus, kad aktyvai užsienyje bus areštuoti. Tai vėl trinkteltų Rusijos finansinei sistemai, kol kas nepajėgiančiai dirbti be pinigų iš Vakarų.
Ketvirtasis pavojus – susijęs su sankcijomis, kurio ekonomistai akivaizdžiai neįvertina. Tai – politinis chaosas Ukrainoje ir karinė konfrontacija Donbase. Visa tai kelia problemų ne tik dujų tranzitui. Nutrūkę prekybos ryšiai su Ukraina, užplūdę pabėgėliai ir poreikis stiprinti vakarines sienas reikalauja didžiulių nenumatytų lėšų. Tai griauna suplanuotą biudžetą ir pirmiausia verčia apkarpyti socialinėms reikmėms numatytas išlaidas.
Iš pirmo žvilgsnio menkiausias pavojus kyla dėl socialinių ir vidaus politikos problemų Rusijoje.
Uždaromose įmonėse streikuojama, pensininkai skursta, o valdininkų reakcija į visa tai – neadekvati. Beprasmiai draudimai, kišimasis į piliečių gyvenimą patys savaime pavojingi: tai prastina investicinį klimatą, lemia kapitalo nutekėjimą ir tolesnį bendrojo vidaus produkto smukimą.
Kas išgelbėtų Rusiją?
Be staigiai ėmusių kilti naftos kainų ir – kaip tai banaliai beskambėtų – reformų, Rusijai belieka kliautis išoriniais veiksniais. Kad Izraeliui dėl kokių nors priežasčių nebus leista tiekti savo naftos. Kad tolesni „Islamo valstybės“ išpuoliai prives prie dar aštresnės situacijos Artimuosiuose Rytuose ir privers JAV kuriam laikui nuošalyje palikti Rusijos reikalus neįvedant naujų sankcijų. Kad Kinijai pavyks sustabdyti ekonominę krizę ir vėl padidinti vidaus paklausą.
Komentaro autorius yra „Arbat Capital“ vykdomasis direktorius.
Parengta pagal „forbes.ru“.
