Pasak jo, pabėgėlius reikėtų išsklaidyti po šalies regionus, ir tai galėtų nutikti ne per vienerius metus.
Nutekintais duomenimis, Lietuvai gali tekti priimti per 2 tūkstančius pabėgėlių.
R.Dargis įsitikinęs, kad žmonių energija, ateinanti su pabėgėlių srautu, reikalinga tuštėjančiai Lietuvai. Be to, Europos šalių patirtis rodo, kad ten, kur apsigyvena didelės imigrantų ar pabėgėlių kolonijos, smarkiai pagyvėja prekybiniai ryšiai su tomis šalimis.
„Tie atvykėliai, pavyzdžiui, Švedijoje, pradeda pardavinėti švediškas prekes Artimuosiuose Rytuose. Ir iš ten vežti prekes“, – pateikė pavyzdį R.Dargis.
„Aš klausinėjau regioninių verslo organizacijų – kaip jūs pasiruošę integruoti pabėgėlius. Pavyzdžiui, į 100 tūkstančių gyventojų turintį miestą atvažiuoja 5 tūkstančiai kitataučių. Lyg ir nedaug, bet kaip mes juos integruosime – kaip jie ateis į darbą, ves vaikus į darželį, kaip žmonės į juos žiūrės, kaip ateis į kultūrines erdves?, – kėlė klausimus R.Dargis.
Pasak jo, šios temos yra visiškai neišdiskutuotos Lietuvoje, „išskyrus pasikalbėjimus aukščiausiame sluoksnyje“.
'Mes mielai priimame Europos paramą, ir norime jos dar daugiau, bet kai reikia padėti mažiau pasiturintiems žmonėms, tai pradedame kalbėti juokingais skaičiais“, – pastebėjo jis.
R.Dargis stebėjosi, kad Lietuvoje nėra kuriama jokių adaptavimo programų, net nesame parengę žodynų jiems.
Pramoninikų vadovas mano, kad Lietuva iš esmės nepasiruošusi pabėgėlių priėmimui, vyrauja tik primityvios diskusijos šia tema.
Jis atmeta nuogąstavimus, kad dauguma jų Europoje prašys tik socialinių išmokų.
„Manau, kad nemaža dalis jų norės dirbti. Žmonės dirbs ne tik dėl sriubos lėkštės, bet ir dėl to, kad jie tenkina platesnius savo poreikius“, – sakė R.Dargis.
Tačiau jis neabejoja, kad Lietuva ekonomiškai nėra patraukli pabėgėliams. Beveik absoliuti dauguma save mato tik Vokietijoje, tačiau dalis jų „nusės“ ir Lietuvoje, – mano R.Dargis.
„Jie tikrai suras nišą Lietuvos paslaugų sektoriuje“, – įsitikinęs Pramonininkų vadovas.
Keliaudamas po Švediją jis pastebėjo, kad šios šalies paslaugų sektoriuje beveik išimtinai dirba tik imigrantai. „Užkandinės, taksi vairuotojai, socialiniai darbuotojai – didelė dalis jų yra jau ne Švedijoje gimę piliečiai. Ir tai yra pliusas ekonomikai“, – sakė R.Dargis.
Švedija per metus priima apie 90 tūkstančių imigrantų, tačiau šalyje populiarėja antiimigracinės nuotaikos.
Pasak lietuvio, Europa reaguoja krikščioniškai į pabėgėlių antplūdį, nes kito kelio neturi. „Mes matome tautų kraustymosi pradžią“, – pastebėjo R.Dargis.
Pramonininkų vadovas įsitikinęs, kad bent dalis pabėgėlių sėkmingai integruosis Europoje. Jam susidarė įspūdis, kad dalis jų yra išsilavinę, moka anglų kalba – tai įrodo jų interviu pasaulinėms televizijoms.
Tačiau nt ir milijonas pabėgėlių, per metus užplūsiančių Europą, nepadengs senojo kontinento nykimo. „Mes mažėsime greičiau nei milijonas migrantų padidins gyventojų skaičių“, – sakė R.Dargis.
Šie pabėgėlių skaičiai, pasak jo, Europai yra pakeliami.
