Aukoja savo žmones
Bet koks atvykėlis – potencialus darbuotojas. Taip tikina „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Vokietijai jau dabar trūksta darbo jėgos, jos trūks ir ateityje. Skaičiuojama, jog gyventojų skaičius Vokietijoje nuo dabartinio 82 mln. 2050-aisiais gali susitraukti iki 65 milijonų. Norint palaikyti dabartinį gyvenimo lygį, Vokietijoje per artimiausius 30 metų reikia 20 mln. imigrantų.
„Ilguoju laikotarpiu Vokietija neišvengs imigracijos. Tik klausimas, iš kur imigrantai suplūs“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Ž.Mauricas.
Anot jo, tai – gera žinia Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Tikėtina, kad jei ne pabėgėliai iš Sirijos ir kitų valstybių, Baltijos šalių gyventojams atsirastų spaudimas į Vokietiją vykti kaip ekonominiams imigrantams.
Jei imigrantai nenorės dirbti Vokietijoje, dėl darbo jėgos trūkumo gali kristi tam tikrų pramonės šakų konkurencingumas.
„Vokietijai reikia, kad darbuotojų būtų, ir kad jie nebūtų per brangūs. Imigrantų antplūdis sustabdo atlyginimų augimą. Tai labai aiškiai pastebima Jungtinėje Karalystėje. Jos ekonomika auga 3 proc., nedarbas – labai žemas, tačiau darbo užmokestis jau kurį laiką neauga. Taip yra dėl labai didelio srauto imigrantų. Panaši situacija bus ir Vokietijoje. Tam tikra prasme jie aukoja savo darbuotojus, tačiau gelbsti pensininkus: jei dabar vieną pensininką išlaiko trys dirbantieji, tai po 20-30 metų trys dirbantieji išlaikys du pensininkus, o jei imigracijos nebus, tikėtina, kad santykis ateityje susilygintų“, – prognozavo Ž.Mauricas.
Anot jo, kitas kelias Vokietijai ir kitoms Europos šalims palaikyti ekonomiką – ją robotizuoti. Pavyzdžiui, Japonija visiškai neįsileidžia imigrantų, o būtent robotizuodama ekonomiką stengiasi išspręsti savo problemas.
Tik nusivylimai ir klaidos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Tomo Janeliūno nuomone, imigrantų krizė – proga Vokietijai, o pirmiausia – kanclerei Angelai Merkel – demonstruoti lyderystę. Priešingu atveju, jei jau vokiečiai uždarytų sienas, kitos šalys tikrai nedemonstruos noro priimti imigrantų.
Akivaizdu ir tai, kad ir patiems imigrantams Vokietija – galutinio tikslo šalis.
Anot T.Janeliūno, priimti atvykėlius ir susidoroti su dideliais imigrantų srautais Vokietija pajėgi dėl savo stiprios ekonomikos.
„Argumentas, kad vokiečiams trūksta darbo jėgos, nėra lemiamas. Kad imigrantų integracija taptų ekonomiškai naudinga, reikės labai daug pastangų: pabėgėlius reikės apgyvendinti, išmokyti kalbos, perkvalifikuoti ir daugybės kitų investicijų, kad jie taptų kvalifikuota darbo jėga“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė T.Janeliūnas.
Vis dėlto ir Vokietijoje dalis visuomenės nenori priimti imigrantų, o tokios nuotaikos gali paskatinti didesnį radikalių politikų skaičių. „Visuomenėje gali atsirasti daugiau susipriešinimo. Ir tarp imigrantų bus atvykėlių radikalių pažiūrų, ir nepatenkintų, kaip jie priimami. Problemų bus, klausimas – kaip su tuo susidoros visuomenė. Jei įtampos bus nevaldomos, jos gali išplisti visoje šalyje“, – apie tai, ko tikėtis, pasakojo VU docentas.
Iš Lietuvos pusės jis teigė pasigendantis veiksmų, kaip bus skirstomi pirmieji pabėgėliai, nežinia, ar turime, kur juos apgyvendinti. „Politine prasme bus tik nusivylimai ir didžiulės klaidos, nes vėluojant klaidų neišvengsime“, – mano T.Janeliūnas.
Sienų kontrolė – dėl vaizdo
Politologas Ramūnas Vilpišauskas, vertindamas tiek Vokietijos politikų, tiek daugelio šalies gyventojų pozityvų požiūrį imigrantus, taip pat kalba apie šalies lyderystę sprendžiant šią pabėgėlių krizę. Suprantama, yra ir kitai galvojančių. R.Vilpišauskas išskyrė buvusią Rytų Vokietiją, kur protestų prieš atvykėlius daugiau nei kitose šalies dalyse.
„Jei tokiu pat intensyvumu atvyks nauji pabėgėliai, ribos, kiek jų gali būti priimta, gali būti gana greitai pasiektos. Artimiausiu metu reikia tikėtis naujų sprendimų, kurie būtų visos Europos sprendimai, susiję tiek su geresne išorės sienų kontrole, tiek su imigrantų pasiskirstymu tarp visų ES šalių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė R.Vilpišauskas.
Jis atkreipė dėmesį, jos ES sienų kontrolė – neefektyvi. O kai kurios šalys, ypač Pietų Europoje, į kurias pirmiausia atvyksta imigrantai, net ir nesistengia kontroliuoti šių srautų ir sąmoningai praleidžia juos per Makedoniją, Serbiją vykti į Vengriją, kitas ES šalis.
Priklausomi nuo imigrantų
Vokietijos žurnalas „Spiegel“ rašė, jog šalies verslininkai kaip tik viliasi, jog pabėgėliai padės užpildyti tuščias darbo vietas. Nepaisant to, kad Vokietijoje darbo neturi 2,8 mln. žmonių, verslo kompanijoms mirtinai reikia darbo jėgos: pačių vokiečių skaičius mažėja, o verslui ypač trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
Taip pat reikia ir žemos kvalifikacijos darbininkų. Per pastaruosius ketverius metus maždaug milijonas darbo vietų buvo sukurta užsieniečiams, ir kuriam nereikia aukštos kvalifikacijos: slaugos darbuotojų padėjėjai, restoranų, žemės ūkio darbuotojai. O čia darbo vietų tik daugėja – liepą jų buvo neužpildyta beveik 600 tūkstančių.
Skaičiuojama, jog per šiuos metus į Vokietiją atvyks apie 800 tūkst. pabėgėlių.
Vietos valdžios institucijos yra priblokštos masto, pabėgėlių bendrabučiai, palapinių miesteliai yra perpildyti. Socialinės rūpybos sistema vyriausybei kainuos milijardus eurų papildomų išlaidų.
Vokietija nepajėgi patenkinti savo darbuotojų poreikio netgi žinant tai, kad ES yra laisvas darbuotojų judėjimas.
Dabar dauguma imigrantų atvyksta iš ES šalių, ypač iš pietinių valstybių. Tačiau ši situacija nesitęs amžinai.
Manoma, kad imigracijos srautai iš kitų ES valstybių gerokai sumažės – gyventojų menksta ir kitose valstybėse, ne tik Vokietijoje. „Štai kodėl mes būsime priklausomi nuo imigrantų iš trečiųjų šalių, kurie čia dirbs ir kurie dabar atvyksta kaip pabėgėliai“, – sako Lutzas Schneideris, Koburgo universiteto mokslininkas.
