„Investicijos savaime siejasi su rizika. Ji neišvengiama investuojant, nesvarbu, ar mes kalbėtume apie dizainą, ar apie inovacijas bendrąja prasme, siekiant sukurti šiuolaikišką ir patogų vartotojui produktą, investuoti į dizainą būtina. O tinkamai įvertinus situaciją ir laiku reaguojant į pokyčius rinkoje, galima tikėtis investicijų atsiperkamumo“, – sako Ūkio ministras Evaldas Gustas.
Jis teigia, kad nauji vartojimo būdai, modernesnė produkto išvaizda, greitas produkcijos senėjimas, ekologiškumas – tai tik keletas vartojimą skatinančių veiksnių. O verslo sėkmę dažnai lemia pasirinkta tikslinė auditorija, tinkamas produkto poreikio suvokimas, rinkodara.
„Šie veiksniai lieka svarbiausi, galintys daryti įtaką prekės pardavimui. Be abejo, svarbi daikto kokybė, dėl jos pirkėjas pasiryžęs sumokėti didesnę pinigų sumą, nes geras ir kokybiškas daiktas padidina savo vartotojų skaičių ir kartu savo vertę“, – aiškina ministras.
Apie inovatyvaus dizaino galimybes ir pritaikomumą versle įmonių vadovai ir akademikai diskutuos rugsėjo 17 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Dizainas inovatyvaus verslo pradžiai“. Renginį organizuoja Ūkio ministerija bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
Konferencijoje įžvalgomis dalinsis ir Švedijos industrinio dizaino fondo generalinis direktorius Robinas Edmanas. Visą savo karjerą R.Edmanas ypač domėjosi investicijų pagrįstumo vertinimais ir rezultatų pasiekimu.
„Šiandieninis verslas susiduria su dideliu iššūkiu: kaip išnaudoti dizaino galimybes, kad padidėtų įmonės ar įstaigos konkurencingumas, – sako R.Edmanas. – Atlikdami tyrimus ir vesdami mokymus galime parodyti verslininkams, kaip dizainas gali daryti įtaką verslo sėkmei.“
Kaip sužavėti pirkėją
Anot R.Edmano, vienas iš svarbių dalykų tas, kad kompanijos ir organizacijos turi suprasti, kokią vertę sukuria vartotojui. Tad dizainas turi būti susijęs su trejopa verte: funkcine, emocine, socialine. Dizainas turi būti funkcionalus, žmogus emociškai turi jaustis patenkintas tuo, kad naudojasi šiuo daiktu. Socialine prasme svarbu, kaip jaučiasi aplinkiniai, kai vartotojas naudojasi tam tikru daiktu. Kai visi trys aspektai dera, vyrauja balansas, tuomet ir rezultatas yra geriausias.
„Pažiūrėkime į bankus, automobilių gamintojus, kelionių agentūras, ligonines ir panašias įstaigas – nors tai skirtinga veikla, dizainas yra skirtas vartotojui, – aiškina R.Edmanas. – Tad jis turi būti kuo patogesnis klientui. Dizainas turi būti tobulinamas kartu su klientais: kompanijos, vadybininkai turi kliautis vartotojų poreikiais. Tai reiškia, kad tiek gaminant prototipus, tiek testuojant produktus, reikia pasitelkti vartotojų nuomonę.“
Ekspertas pateikia pavyzdį: tarkime, bankas tobulina naują produktą, o prie jo dirba žmonės, kurie, užsidarę banko kabinetuose, bando suprasti, ko nori klientai, ir taip sukurti paslaugą. Tai gali baigtis nežinia kaip. Tačiau jeigu vartotojai gali išbandyti paslaugos prototipą, realiu laiku išsakyti savo nuomonę, tuomet gaunamas daug geresnis rezultatas.
„Kai kurie verslininkai mano, kad tiksliai žino vartotojų poreikius, bet paskui stebisi, kodėl ištiko nesėkmė. Tiesiog jie neklausia žmonių. Žinoma, kai kas mano, kad nereikia teirautis žmonių, nes šie nesupranta, ko nori, ir nepasakys nieko vertinga. Tačiau žmonių nereikia tiesiogiai klausti, ko jie nori, – reikia stebėti jų reakcijas kartu bandant gaminius. Pavyzdžiui, jei žmonių kas nors klaustų, ar nori minivenų, kol šie dar nepradėti gaminti, niekas nepasakytų „taip“, nes žmonės nežino, kas tai. Tačiau jeigu žmonių būtų klausiama, ar jų automobilis ne per mažas jiems ir jų vaikams, paaiškėtų, kad kam nors reikalingas kitoks automobilis, kokio dar nebuvo“, – pataria E.Edmanas.
Dizainas – būtinybė
„Gerai parinktas dizainas gali daryti esminę įtaką mažųjų ir vidutinių įmonių produkcijos pardavimui. Tačiau mažosioms ir vidutinėms įmonėms investicijos į dizainą dažnai atrodo per brangios. Tad verslininkai į dizainą turi žiūrėti ne tik kaip į papildomų išlaidų reikalaujantį dalyką, bet ir kaip į pajamų duosiantį šaltinį: jie turėtų suprasti, kad taip galima pasiekti gerų rezultatų“, – teigia R.Edmanas.
Projektas “Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“ finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
