Ne paslaptis, kad Vilniaus oro uostas yra arti savo galimybių aptarnauti keleivius ribos. Štai šių metų rugpjūtį jame aptarnauti 332 000 keleiviai – tai yra sostinės oro uosto rekordas per visą veiklos laikotarpį nuo 1932-ųjų.
Iš viso sostinėje šiemet tikimasi sulaukti daugiau nei 3 milijonų keleivių, 2 milijonų riba buvo pasiekta rugpjūčio viduryje. Pernai oro uostas sulaukė 2,94 mln., o 2013-aisiais – 2,66 mln. keleivių.
Besidžiaugdami augančiais srautais turime nepamiršti ir pagrindinio klausimo – kaip planuojama užtikrinti sostinės oro uosto pajėgumus aptarnauti didėjantį keliautojų skaičių. Skaičiuojama, kad išlaikant dabartinius augimo tempus, jau kitais ar vėliausiai 2017 metais Vilniaus oro uostas pasieks savo galimybių ribą – aptarnaus 3,5 milijono keleivių.
Panašu, kad oro uosto vadovybės bei Susisiekimo ministerijos siūlomas šios problemos sprendimas – 2017 metų vasarą uždaryti Vilniaus oro uostą tako rekonstrukcijai, tikintis, kad visos oro bendrovės perkels savo skrydžius į Karmėlavos oro uostą. Tam planuojama Kaune įrengti papildomą terminalą, rekonstruoti peroną, didinti stovėjimo aikštelių plotą.
Lygiagrečiai teigiama, kad vien Vilniaus oro uosto tako remontas (jo ne ilginant, nei platinant), išplės oro uosto pajėgumus iki 5 milijonų keleivių per metus, nors puikiai žinoma, kad Vilniaus oro uosto pajėgumus riboja būtent terminalo pajėgumai, taip pat pakilimo tako ilgis. Apie šių klausimų sprendimą kalbama nėra.
Reaguodama į situaciją, Nacionalinė turizmo verslo asociacija kreipiasi į Susisiekimo ir Ūkio ministerijas bei Vilniaus miesto savivaldybę prašydama atsakyti į šiuos klausimus:
1.Kokia yra šalies oro uostų infrastruktūros vizija – ar jau yra priimtas sprendimas dėl Karmėlavos oro uosto tapimo pagrindiniu šalies oro uostu ir Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija planuojama kaip papildomas veiksnys siekiant šio tikslo?
2.Ar yra įvertintas Vilniaus oro uosto uždarymo 35 dienoms poveikis šalies turizmo industrijai bei Vilniaus miestui, galiausiai – šalies biudžetui? Kokių priemonių bus imtasi siekiant kompensuoti praradimus?
3.Kodėl yra atmestas Vilniaus oro uosto tako remonto naktimis variantas, nors jis suteiktų galimybę išspręsti remonto klausimą leidžiant oro uostui pilnai funkcionuoti bent jau nuo 6 iki 22 valandos? Su kokiais Lietuvos ir užsienio ekspertais buvo tariamasi dėl tinkamiausio oro uosto tako remonto modelio?
4.Kaip Vilniaus oro uosto remonto planas siejamas su ketinimais perduoti oro uostų valdymą koncesininkui: pradžioje pranešta, kad rekonstrukcijai finansuoti tikimasi pritraukti lėšų iš koncesininko, dabar kalbama apie planuojamą Europos Sąjungos fondų paramą?
Taip pat raginame LR Vyriausybę imtis iniciatyvos parengti šalies pasiekiamumo oro transportu strategiją, įtraukiant į šį procesą ne tik atitinkamas ministerijas bei savivaldybes, bet ir verslo atstovus bei atitinkamų sričių ekspertus, taip pat užtikrinant šio proceso skaidrumą ir viešumą.
Žydrė Gavelienė yra Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.
