Kaip prie pasaulio gerovės artimiausius penkiolika metų turėtų prisidėti Lietuva, pakomentavo Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius bei profesorius, Europos metų vystymuisi geros valios ambasadorius Antanas Maziliauskas.
Darnaus Vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. buvo priimta rugsėjo pabaigoje vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke.
Darbotvarkę sudaro 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždavinių, kurie pakeis dar 2000 metais priimtus Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Nors per penkiolika metų pasiekta daug svarių rezultatų (daugiau kaip perpus sumažėjo ekstremaliame skurde gyvenančių žmonių skaičius, daugiau nei dvigubai sumažėjo vaikų iki 5 metų mirtingumas, beveik perpus sumažėjo pradinio išsilavinimo neįgyjančių vaikų skaičius) visų tikslų įgyvendinti nepavyko.
Be to, didžiausias dėmesys buvo skiriamas tik besivystančios šalims. Tačiau geopolitiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai lėmė, kad prireikė išsikelti įvairiapusiškesnius ir ambicingesnius tikslus, kuriuos įgyvendinant įsitrauktų ir dar plačiau bendradarbiautų visos pasaulio šalys. Ne išimtis ir Lietuva.
Kokie iššūkiai laukia?
Vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. yra pirmas pasaulinio lygmens žingsnis į vientisą veiksmų planą, kuris turės įtakos visoms šalims, įskaitant jų nacionalinius politinius sprendimus. Kurie iš septyniolikos 2030 metų darnaus Vystymosi darbotvarkės tikslų aktualiausi Lietuvai?
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius bei profesorius, Europos metų vystymuisi geros valios ambasadorius Antanas Maziliauskas teigia, kad pagrindiniu naujosios darbotvarkės tikslu pasaulyje, tad neišvengiamai ir Lietuvoje, bus visiškas skurdo panaikinimas. Profesorius pabrėžia, kad tose šalyse, kurios yra mūsų tiksliniai regionai vystomajame bendradarbiavime – Ukraina, Moldova, Kaukazas, Centrinės Azijos šalys, kai kurios šiaurinės Afrikos valstybės – šis tikslas išliks labai svarbus ir ateinančiais dešimtmečiais, nes skurdo problema ten vis dar labai gaji.
Antra, anot profesoriaus, itin svarbi darnaus vystymosi sritis Lietuvai – aprūpinimas maistu ir dalinimasis gerąja praktika.
„Lietuva – žemės ūkio kraštas, todėl, turėdami praktikos ir žinių, jomis galime pasidalinti su pasauliu. Man teko būti Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos specialiosios aprūpinimo maistu programos vertintoju. Lankantis daugelyje besivystančių šalių, ypač tokiose vargingose šalyse kaip Malis, Nigeris, Mauritanija, Senegalas, Haitis, Ekvadoras, pamatėme, kaip svarbu padėti žmonėms patiems užsiauginti jų vietovėms ir klimatui pritaikytų žemės ūkio kultūrų.
Taip pat svarbu patiems aprūpinti maistu ne tik savo šeimas, bet ir parduoti, tokiu būdu užsidirbant būtiniausioms oresnio pragyvenimo reikmėms. Lietuvoje turimomis žiniomis, kaip pasigaminti maisto, kaip jį užauginti, galime pasidalinti tikslinėse darnaus vystymosi šalyse ir ilgainiui sumažinti didžiulius bado ir neprievalgio skaičius“, – teigė A. Maziliauskas.
Taip pat kaip vieną svarbiausių 2030 m. darnaus Vystymosi darbotvarkės tikslų Lietuvai A. Maziliauskas nurodo ekonominio augimo užtikrinimą. Profesoriaus teigimu, efektyvus šio tikslo įgyvendinimas iš dalies padėtų susitvarkyti su naujuoju Europą užklupusiu iššūkiu – pabėgėlių problema. „Juk svarbu galvoti ne tik kaip juos priimti, bet ir ką daryti, kad žmonėms net nereikėtų bėgti iš savo šalies“, – pabrėžia A. Maziliauskas.
ASU rektoriaus manymu, patvirtinus naują Vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., reikės patikslinti ir Lietuvos darnaus vystymosi politiką bei strategiją.
„Dabar Lietuvoje darniam vystymuisi skiriame tik 0,10 proc. BNP (bendrų nacionalinių pajamų), nors iki 2015 m. buvome įsipareigoję šį skaičių padidinti iki 0,33 proc. – triskart. Tad toliau dėliojant savo planus pagal 2030 metų darnaus vystymosi darbotvarkę, šį skaičių ir paramą reikės didinti“, – komentuoja Europos metų vystymuisi geros valios ambasadorius.
Vystomasis bendradarbiavimas – kur link einame?
2015-tieji Europos Parlamento ir ES Tarybos bendru sprendimu paskelbti Europos metais vystymuisi. (angl. European Year for Development). Tai metai, kuriais siekiama peržvelgti praėjusių penkiolikos metų nuveiktus darbus darnaus vystymosi srityje bei paskatinti diskusiją apie tolimesnę darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.
„Pati Europos metų vystymuisi idėja – informuoti gyventojus apie vystomąjį bendradarbiavimą, prie kurio prisidedame kiekvienas iš mūsų. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga (įskaitant šalių narių ir ES institucijų indėlį) 2014 m. šiai sričiai skyrė net 58 mlrd. eurų. Padalinus šią sumą iš 507 milijonų Europos Sąjungos gyventojų, vidutiniškai apie 120 eurų per metus arba 10 eurų per mėnesį tenka vienam gyventojui, kuriuos jis per mokesčius skiria vystomajam bendradarbiavimui. Lietuvoje mes skiriame mažiau, apie 1,2 euro per mėnesį, tačiau tai taip pat reikšminga suma, apie kurią kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti“, – komentuoja A. Maziliauskas.
Europos Sąjunga ir jos narės yra didžiausios pasaulyje paramos donorės. 2013 m. jos skyrė beveik pusę oficialios išorės pagalbos – 56,5 mlrd. eurų. Ši parama padėjo besivystančioms šalims visame pasaulyje kovoti su skurdu, sumažinti vaikų mirtingumą, pagerinti jiems sąlygas lankyti pradinę mokyklą ir pan.
Lietuva, būdama tarptautinės donorų bendruomenės narė, remia tarptautinės bendruomenės pastangas siekti tvaraus augimo ir vystymosi įvairiuose pasaulio regionuose.
„Anksčiau, dar iki 2000-ųjų metų, kai dalyvavau vystomojo bendradarbiavimo projektuose pasaulyje, niekas Lietuvos nežinojo, niekas apie ją nebuvo girdėjęs, sutikdavai vos vieną kitą lietuvį.
O dabar labai daug žmonių iš Lietuvos dalyvauja ir savanoriauja darnaus vystymosi projektuose. Pavyzdžiui, mūsų žemės ūkio sektoriuje įvairios Lietuvos tarnybos, kaip Maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba, prisideda prie darnaus vystymosi projektų.
Mūsų universitetas taip pat prisidėjo kuriant Afganistano Goro provincijos žemdirbystės struktūrą, vystant gyvulių priežiūros institucijas Moldovoje. Šie pavyzdžiai rodo, kad per penkiolika metų atsirado patirtis, kuria nuo šiol galime dalytis“, – teigia profesorius.
Lietuva 2005-2013 metais vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei Afganistane, dalyvavo lygių galimybių ir moterų socialinio aktyvumo skatinimo projektuose Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje, stiprino Tuniso demokratinius procesus ir rėmė šalyje vykusias reformas, skyrė paramą Europos humanitariniam universitetui Vilniuje, rėmė demokratinus judėjimus, jaunimo iniciatyvas Baltarusijoje – ir tai tik keletas sėkmingų pavyzdžių, kuriais kiekvienas Lietuvoje prisidedame prie pasaulio gerovės.
Antanas Maziliauskas yra Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius bei profesorius, Europos metų vystymuisi geros valios ambasadorius.
