Rusijos kaimynams kylantys iššūkiai buvo aptarti praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „ES energetinė politika Baltijos regione“.
– Kritikuojate Vokietijos bendrovių planus su rusų „Gazprom“ tiesti antrąją dujotiekio „Nord Stream“ atšaką. Bet ar vokiečiai nenumos ranka į tai, ką Briuselyje šneka politikai? – „Lietuvos rytas“ paklausė apie ES vienybės svarbą ir Rusijos pastangas ją ardyti konferencijoje kalbėjusio europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio.
– Bendra visų 28 ES šalių rinka turi garantuoti Bendrijos saugumą ir sukurti vienodas galimybes naudotis energijos šaltiniais.
Tai reguliuoja Briuselis. Todėl ir kyla klausimas, ar šalys, pasirašydamos energetikos susitarimus su Rusija, nenusižengia ES teisei – ypač žinant, kad Maskvai energetika seniai tapusi politinio spaudimo įrankiu. Lietuva tai patyrė daugybę kartų.
Nuolat apie tai kalbame, Lietuvos politikų pastangomis buvo priimtas Trečiasis energetikos įstatymų paketas, numatantis atskirti energetikos gamybą ir tiekimą.
Bet dabar stebime, kad kai Ukrainoje šiek tiek rimsta mūšiai, ES šalys, regis, pamiršusios ankstesnius Rusijos išpuolius, vėl skuodžia į Maskvą pasirašyti sutarčių su „Gazprom“.
– Bet, pavyzdžiui, susitarimus su „Gazprom“ dėl naujos „Nord Stream“ atšakos pasirašė ne valstybės, o verslo bendrovės.
Ar gali, pavyzdžiui, Briuselis drausti verslininkams sudaryti jiems naudingas sutartis?
– Dabar vyksta diskusijos dėl ES energetikos sąjungos. Briuselis turėtų įsteigti specialią įsigijimų instituciją, kuri centralizuotai pirktų energijos išteklius. Tuomet 450 mln. gyventojų turinti Bendrija taptų vienu galingu pirkėju.
Šis pirkėjas galėtų, tarkime, iš Alžyro užsakyti tiek dujų, kad apsimokėtų investicijos į smarkų gavybos išplėtimą.
Kai jau kuriami energetinį saugumą garantuojantys teisės aktai, kaip galima planuoti naujus dujotiekius, kurie tik stiprintų ES priklausomybę nuo Rusijos tiekimo? Manau, Briuseliui reikėjo daug stipriau reaguoti į susitarimus su „Gazprom“.
Aš girdėjau Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasakymą apie „Nord Stream“: tai tik verslas. Tačiau ne vienoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) yra pasakęs, kad, turint verslo reikalų su Rusija, neįmanoma išvengti politikos. Posakiui „tai tik verslas“ rusai suteikia prasmę „tai tik politika“.
Ne visi europiečiai tai supranta. ES sukurta ant solidarumo pamatų. Bet energetiniam Baltijos šalių saugumui pavojingi projektai teisinami tuo, neva tai tik verslas. Jei kas nors nori pasipelnyti iš „Gazprom“, negi jau galima selektyviai taikyti solidarumo principą?
– Ar Briuselyje ir Strasbūre juntama Rusijos lobistų įtaka?
– EP – labai atvira institucija, net vadinama Stiklo namais. Žmonės gali laisvai patekti į Parlamentą, klausytis daugelio posėdžių.
Man tenka susidurti su asmenimis, kurie ypač domisi EP požiūriu į Rusiją. Jie nebūtinai yra rusakalbiai, ne visada galima įžvelgti ir šių žmonių ryšius su Rusija, bet stipriai juntamas jų palankumas Maskvai.
Itin daug šių žmonių dėmesio sulaukiau, kai rengiau ES ir Rusijos santykių ataskaitą, kuriai EP pritarė šį birželį. Bet mano nuomonės jie nemėgino pakeisti, nes suprato, kad nepavyks.
Beje, pastebiu, jog keičiasi ir Belgijos visuomenės požiūris į Maskvą. Kai Briuselyje dirbau prieš šešerius metus, vyravo nuotaikos, kad Rusija jau greit taps demokratine valstybe, todėl nėra ko nerimauti.
Rusijos agresija Ukrainoje gerokai išsklaidė Vakarų naivumą. Atsirado baimės nuotaikų.
Antai Vokietijos gyventojų apklausos parodė, kad jie dabar ėmė bijoti Maskvos.
Blogiausia, kad ši baimė paralyžiuoja Vakarus, trukdo priimti ryžtingus sprendimus, neleidžia geriau pasinaudoti milžiniška ES ekonomine galia.
– Energetiniu požiūriu Vakarų Europos šalys jau seniai yra gerokai mažiau priklausomos nuo Rusijos nei Lietuva. Kaip tai atsiliepia vartotojams?
– Kai gali rinktis, kodėl nepirkti kuro ir iš Rusijos, jei ji siūlo gerą kainą? Bet to nesulauksi, kol ji bus monopolininkė.
Gyvendamas Briuselyje sulaukdavau įvairių energetikos tiekėjų siūlymų rinktis jų paslaugas. Nebūtinai pigesnių – pavyzdžiui, žaliosios energetikos gamintojai siūlydavo pirkti elektros energijos 30 proc. brangiau, bet užtat džiaugtis tuo, kad nekenksi gamtai.
Pasirinkimo laisvė – didžiulis privalumas.
Lietuvai Rusija irgi nekeltų grėsmės, jei turėtume alternatyvių visų rūšių energijos šaltinių. Pasistatę Suskystintųjų dujų terminalą jau įsitikinome, kad „Gazprom“ nuleido kainą. Rinkos dėsniai visuomet leidžia pirkti pigiau.
