Tokias įžvalgas skelbia įmonių rizikingumą vertinančios „Creditreform Lietuva“ analitikai, ištyrę Lietuvos transporto sektoriaus situaciją.
„Keli pastarieji metai Lietuvos transportininkams atnešė kaip niekad daug išbandymų, – sako „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, – rinkos, kur jautėmės kaip namie, užsivėrė, o naujose Lietuvos vežėjų niekas nelaukė su išskėstomis rankomis.“
Šių metų spalio pradžioje Lietuvos transporto sektoriuje darbavosi 7524 įmonės. Tai sudarė 7,3 proc. visų Lietuvoje veikiančių verslų. Sausumos pervežimais užsiėmė daugiausia – net 71,9 proc. visų transporto sektoriaus įmonių. Sandėliavimu – 26,5 proc. Oro, vandens transportui bei pašto ir pasiuntinių įmonėms teko likę 1,7 proc.
Naujų rinkų paieška, bandymai sėkmingai jose konkuruoti pristabdė Lietuvos vežėjų pajamų augimą. Viena iš to priežasčių ir verslo perkėlimas į užsienio valstybes. 2015 metų pirmąjį ketvirtį transportininkų pardavimai krito 0.8 proc. lyginant su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, o antrąjį ketvirtį – ūgtelėjo tik 0.4 proc.
„Tačiau didžiausią neigiamą Rusijos ekonominių sankcijų poveikį bei mastą patyrė tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu sektoriaus įmonės, – sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas, – mūsų atlikto tyrimo duomenimis, dalies krovinių vežimo kelių transportu paslaugas teikiančių įmonių apyvartos mažėjimas, įgavęs pagreitį 2014 metais, per 2015 metų 8 mėnesius krito 13 proc.
Beveik tiek pat, apie 12 proc. sumažėjo ir aštuonių mėnesių pajamos iš krovinių vežimo kelių transportu veiklos. Šio sektoriaus įmonių pardavimų apimtis mažino ne tik išaugusios papildomų krovininių transporto priemonių prastovų sąnaudos, bet ir prarasti klientai bei užsakymai, sumažėjusios paslaugos pardavimo kainos dėl išaugusios konkurencijos tiek vietinėje, tiek tarptautinėse krovinių vežimo rinkose.“
Tuo tarpu viso šalies ūkio pardavimai praėjusį ketvirtį augo 4,4 proc. Vis dėlto, lyginant su kitais Lietuvoje populiariais verslais (statyba ir nekilnojamasis turtas; prekyba ir transporto priemonių remontas, visuomeninis maitinimas),transporto paslaugų sektorius 2015 metų pirmąjį pusmetį pagal pardavimų apimtis išliko vienas stabiliausių. Pastaraisiais metais gana stabili išlieka ir pelningų įmonių dalis (beveik 73 proc. kelių transporto ir 69 proc. logistikos sektoriuose).
Stabtelėjo krovinių apimties augimas. 2015 metų I-ą pusmetį krovinių apimtys išaugo 4.6 proc., kai pernai augimas siekė net 15.6 proc. Tikėtina, kad tai tik trumpalaikis poveikis. Lyginant su 2014 m. pirmuoju pusmečiu šiemet labiausiai ūgtelėjo (nuo 5573 iki 6445 tūkst. t.) tarptautinis vežimas tarp užsienio šalių, neužsukant į Lietuvą. Būtent juo didesnieji vežėjai pasistengė kompensuoti apmažusius gabenimus tarp Vakarų ir Rusijos. Tačiau tarptautiniai vežimai, kai kroviniai iškraunami ar pakraunami Lietuvoje, susitraukė. Kilstelėjo ir vidaus pervežimų apimtys (nuo 9240 iki 9750 tūkst.t). Būtent čia daugiausiai bando išgyventi smulkios ir vidutinės transporto įmonės, neturinčios galimybių įsigyti ES reikalavimus atitinkančius vilkikus.
Prie rinkos pokyčių transportininkai taikėsi ir mažindami darbuotojų skaičių. Labiausiai personalą karpė pervežimo įmonės, mat nemaža jų dalis verslą ar jo dalį iškėlė į užsienį. Tik logistikos sektoriuje 2015 m., lyginant su pernai, buvo stebimas šioks toks dirbančiųjų skaičiaus augimas.
Galynėtis su sunkumais transportininkams padėjo atpigę degalai. 2014-2015 m. krito ne tik žaliavų ir medžiagų pirkimų apimtys, bet ir jų dalis sąnaudų struktūroje. Tiesa, į viršų ėmė lipti vežėjų sąnaudos paslaugų pirkimui.
Optimistiškai nuteikia ir transporto sektoriaus turto areštų bei bankrotų tendencijos viso šalies ūkio kontekste. Jei lyginsime pernai ir šių metų tris ketvirčius, turto areštus patyrusių įmonių šalies ūkyje mažėjo 4.1 proc., transporte – 18.8 proc. Visame Lietuvos ūkyje bankrutavo 26 proc. daugiau įmonių, o transporte – 2 proc. mažiau.
Tolimesnė Lietuvos vežėjų pajamų kreivės kryptis priklausys ne tik nuo eksporto rinkų plėtros bei rinkų diversifikavimo, bet ir gebėjimo sėkmingai konkuruoti vakarų šalyse. Bet kuriuo atveju, vežėjams atokvėpio neprognozuoja niekas. Paskutinėmis žiniomis, Rusija ir Baltarusija ketina išplėsti mokamų kelių tinklą, kas neišvengiamai privers didinti pervežimo rytų kryptimi kainas. O tai gali dar labiau išretinti ir taip susitraukusį klientų, gabenančių prekes į NVS šalis, būrį. Beje, apie platesnį mokamų kelių tinklą prakalbo ir Lenkija. Po ilgokos pauzės imta kalbėti ir apie didėsiančias kuro kainas.
