„Tapti „Uber“ vairuotoju nebuvo sunku – pora dokumentų, užsakomų elektroniniu būdų iš Policijos ir Vidaus reikalų ministerijos, nufotografuoji teises, mašiną, dokumentus, nueini į valandos trukmės „trainingą“, ir tu jau aktyvuotas. Man tai buvo daugiau žaidimas.
Jei važinėji for fun, tai, aišku, daug smagiau važiuoti vakare – žmonės šventiški, kamščių nėra. Užsakymų neįtikėtinai daug, neįtikėtinai. Rinkausi senamiestį, nes jį mėgstu.
Labai gerai padariau, kad išvažiavau pirmomis dienomis. Pirmą klientą vežiau nuo maždaug Karalienės Mortos mokyklos į J.Basanavičiaus- Trakų gatvių kampą. Nustebino, kad dauguma klientų sėdo į priekį – kaip draugai. Vežiau kelias poras į restoranus, moterį į jos namus iš Sidro namų, iš kur paėmiau jos vyrą, bet smagiausi buvo du ilgieji maršrutai.
Išsikviečia į Rotušės 31, o tai yra pati Rotušė. Aišku, važiuoju po ženklu, stoju tiesiai prie centrinio įėjimo. Iš ŠMC kavinės ateina jaunuolis (turbūt dar moksleivis) su mergina, ir pradeda springti juoku iš laimės.
Važiuojam į Fabijoniškes, jaunasis Kazanova laimingas kaip mėnulis, net pats sako – šiandien man neįtikėtinai sekasi – nuvežus merginą ir grįžtant su juo į centrą (prigriebiant draugų nuo Kalvarijų g.) paaiškėja kontekstas – jaunuoliui tai pirmas pasimatymas, mergina norėjo važiuoti autobusu, o jis pasiūlė „Uber“, ir tokia sėkmė, toks BMW. Užpavydėjau net kiek užsidegimo moterų klausimu. Pats toks buvau.
Priimu kitą užsakymą, mergina iš karto skambina ir nedrąsiai klausia – o galima su „Uber“ į Senąjį Ukmergės plentą? Aišku galima. Paimu ją nuo Petro ir Povilo bažnyčios, važiuojam beveik iki Bendorėlių. Trečiakursė, visą kelią konsultuoju karjeros planavimo klausimais, kur internshipus daryt, kur pirmiausia darbo ieškot, skirtumai tarp didelių ir mažų kompanijų, ankstyvo planavimo svarba.
Grįždamas patenku prie Laisvės prospekto daugiabučių, vos įvažiuoju ir išvažiuoju – du gerai apsišnioję jaunuoliai – tiesiog į Pilies g. Labai mandagūs, vienas papasakoja, kad yra dirbęs taksistu ir maisto išvežiotoju, ir kad smagumas tesiasi ne taip ir trumpai – net apie porą – trejetą mėnesių iki rutinos.
Užsiėmimas neįtikėtinai smagus – ir dėl keleivių šventiško nusiteikimo, ir dėl džiaugsmo gavus „Uber“, ir dėl pažinčių, istorijų. Jaunimas, beje, labai labai mandagus šiais laikais, aš nepamenu, kad mes taip gražiai tarpusavy su visom mandagybėmis bendrautumėme.
„Uber“ yra pigu. Nepatikėsite – mergina nuo Petro Povilo iki Bendorėlių nuvažiavo už 9,40 euro, moksleivis nuo Rotušės aikštės iki Fabų iki Kalvarijų gatvės „Holiday Inn“ ir iki Rotušės – už 10,47 eurų! Mergina nuo Petro ir Povilo bažnyčios iki Bendorėlių – už 9,40 euro, kosmosas.
Žmones labai džiugina, kad nereikia nieko daryti atvažiavus, jie net netiki, ir džiugiai kvykteli. „Ir viskas?“ – viskas, saka. Kai ko trūksta – nerodo nei man, nei keleiviui kiek išleista jau kelionės metu. Be to, kažkodėl neveikia „Uber“ appso navigacija. Uždirbau 42,75 eurų. Atskaičius „Uber“ dalį, mokesčius, kurą, kitus tiesioginius kaštus, manau, kad pelnas yra apie 20 eurų arba mažiau. Atrodo mažoka už 3,5 valandos. Bet fun gavau tiek, kad pats sumokėčiau tuos 42,75 „Uber'iui“.
Ryt vėl važiuosiu. Gal net poryt.
