Viena tokia istorija, tiesa, pasibaigusi laimingai, nutiko šią savaitę Kretingoje. Nedaug trūko, kad septintą dešimtį pradėjusi skaičiuoti kretingiškė sukčiui būtų lengva ranka atidavusi 4 tūkst. eurų, kuriuos tam tikslui ir pasiskolino.
Tam kelią užkirto „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinio darbuotojai.
„Pirmą kartą ši klientė į banką užsuko dar praėjusią savaitę, tačiau tarptautiniam pavedimui atlikti trūko būtinų duomenų. Banko darbuotoja jau tada atkreipė dėmesį – pinigus moteris ketino pervesti gavėjui Malaizijoje.
Pirmadienį sugrįžusi moteris jau turėjo visus duomenis ir buvo pasirengusi atlikti mokėjimo pavedimą. Tačiau mums buvo kilę įtarimų dėl galimo sukčiavimo, todėl pabandėme su kliente pasidalinti savo nuogąstavimais. Iš pradžių kalbėjusi miglotai moteris viską papasakojo. Tai, ką išgirdome, nepaliko jokių abejonių, kad tai sukčių spąstai“, – pasakojo „Swedbank“ Kretingos klientų aptarnavimo padalinio vadovė Ramunė Stankienė.
Moteris paaiškino, kad pinigų prisireikė jos naujajam pažįstamam, su kuriuo ji susipažino internetu. Užsienietis jai pasipasakojo, kad neva yra karys, bebaigiantis misiją Afganistane, ir ieškantis pagalbos, kaip į Europą pergabenti didelę sumą grynųjų pinigų.
Vėliau pasisiūlė tuos pinigus persiųsti moteriai, o dar vėliau, kaip ir buvo galima tikėtis, prasidėjo tariami nesklandumai. Siunta yra neva sulaikoma dėl prasto oro. Už neplanuotą prastovą būtina sumokėti lygiai 4 tūkst. eurų.
Pasak „Swedbank“ Rizikos kontrolės eksperto Mindaugo Montvilo, ši istorija atrodo visiškai neįtikėtina, tačiau visgi atsiranda žmonių, kurie užkimba ant tokio sukčių jauko.
Sukčiai ieško patiklių žmonių internete, seka jiems pasakas apie baigiamą karinę tarnybą egzotiniuose kraštuose, apie artėjančią atsargą, sukauptus didelius pinigus ir tolimesnį gyvenimą kartu.
„Džiaugiuosi, kad galiausiai mūsų klientų konsultantėms pavyko šią moterį perkalbėti. Tiesa, iš pradžių ji ne visiškai mumis patikėjo, todėl su kliente pasidalinome straipsniu, kuriame buvo aprašyta kone identiška istorija, nutikusi kitai lietuvei. Atsitokėjusi kretingiškė dėkojo, kad išsaugojome jos pinigus, kurie, beje, buvo skolinti“, – kalbėjo M.Montvilas.
„Swedbank“ Rizikos kontrolės ekspertas pažymi, kad labiausiai pažeidžiami sukčiavimo schemose yra vieniši pagyvenę asmenys.
„Be draugų ir artimųjų jie neturi su kuo pasidalyti panašiomis naujienomis bei pasitarti, kaip elgtis toliau. Todėl savotiškų patarėjų vaidmenį tenka atlikti banko darbuotojams. Nors kai kada klientai pyksta, kad per daug domimės jų asmeniniais reikalais, bet tą darome tik norėdami apsaugoti jų pačių interesus“, – aiškino „Swedbank“ atstovas.
Paklaustas, kaip patiems gyventojams apsisaugoti nuo tokių viliojančių pasiūlymų, M. Montvilas pataria viską vertinti kritiškai ir neskubėti: „Jei iš prašalaičio gautas pasiūlymas atrodo pernelyg geras, kad būtų realus, greičiausiai tai tėra gražiai užmaskuoti spąstai.
Technologijos siūlo naujus būdus, kaip galima bendrauti su savo draugais, tvarkyti reikalus ar megzti naujus santykius. Tačiau turėtume nepamiršti saugaus elgesio internete taisyklių.
Saugoti savo privatumą, nedalyti į kairę ir dešinę asmeninių duomenų, kritiškiau atsirinkti internetinius draugus. O gavus pranešimą: „Sveikiname, jūs laimėjote milijoną!“ – neskubėti veikti ir viską įvertinti šaltu protu.
Elgiantis apdairiai pavyks apsisaugoti ir nuo internetinių sukčių, kurių išradingumui, kaip matome, nėra ribų“, – apibendrina „Swedbank“ Rizikos kontrolės ekspertas Mindaugas Montvilas.
