Taip nutiko ir šį mėnesį naujienų portalo Lrytas.lt žurnalistui aprašant į Belgiją iš Baltarusijos per Lietuvos sieną bandytus įvežti medinius padėklus, kurių krovinį pasieniečiai sustabdė dėl padidėjusios radiacinės spinduliuotės. Padėklai žurnalisto straipsnyje pavirto biokuru, pabrėžiant, jog radioaktyvumo pavojus padidėjo, kai valdžia nusprendė, jog pagrindinę biokuro dalį šilumos gamintojai turi pirkti per „Baltpool“ biokuro biržą, kurioje sandorius lemia kaina. Ar gali būti kažkas absurdiškiau?
Lietuvoje daugiausiai naudojama vietinio biokuro ir tik apie 8-10 proc. jo pas mus yra įvežama iš įvairių užsienio valstybių. Įvežama dalis iš Baltarusijos ir Ukrainos yra dar menkesnė.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba viešai yra pateikusi duomenis, jog dažniausiai sulaikytus pasienyje krovinius su padidėjusia radioaktyvia spinduliuote sudaro arba trąšos, arba statybinės medžiagos (ugniai atsparios plytos ar skiedinys, keraminės plytelės, keraminiai unitazai ir pan.). Todėl suabsoliutinti, jog stabdomi kroviniai su padidėjusia radiacine spinduliuote yra biokuras – ne tik neetiška, bet ir absurdiška. Kodėl žurnalistai neskambina pavojaus varpais, jog žmonės gali gyventi namuose, pastatytuose iš radiacinę spinduliuotę skleidžiančių statybinių medžiagų?
Šiandien pasieniečiai turi visas reikalingas technologijas, kad galėtų krovinius, kurie skleidžia didesnį nei leidžiama radiacijos lygį, sulaikyti, kad jie nepatektų į Lietuvos teritoriją.
Be to, Radiacinės saugos centras yra atlikęs lietuviškos bei įvežtinės medienos, tarp kurios yra ir skirta biokurui, bei pelenų radiologinius tyrimus, kurie parodė, jog medienos tarša, jei tokia ir būna, yra gerokai mažesnė už nustatytą nereguliuojamą jos lygį ir ji nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai.
Kalbant apie medienos pelenus ir jų naudojimą, Lietuvos teisės aktai numato pelenų taršos stebėsenos tvarką ir pelenai be kontrolės negalėtų būti naudojami trąšai, jei tarša viršytų nustatytą nereguliuojamą jos lygį.
Komentarai apie tai, kad radioaktyvi mediena, kaip pigi biokuro žaliava, iš Baltarusijos ir Ukrainos patenka į Lietuvą dėl pradėjusios veikti biokuro biržos – absoliučiai nelogiški. Dažnai tai, ar įvyks sandoris, lemia ne tik kaina, bet ir biokuro kokybė, kuri dar ir tiriama pirkėjo laboratorijose. Be abejonės, papildomų atsargumo priemonių turėtų imtis ir biokuro pirkėjai, jei jie žaliavą perka iš padidėjusios rizikos valstybių.
Tokie neetiški žurnalisto komentarai sėja nepasitikėjimą, bet ir menkina biokuro biržos vaidmenį. Būtent Lietuvoje pradėjusi „Baltpool“ birža biokuro rinką padarė daug skaidresnę, leido ir nedideliems biokuro gamintojams patekti į rinką. Biokuro biržos atsiradimas sudarė galimybę į rinką ateiti miškų savininkams, ūkininkams, kurie gali vykdyti nedidelės apimties sandorius. Tai leido sudaryti didesnę konkurenciją ir užtikrinti pigesnę šilumos kainą vartotojams bei kurti pridėtinę vertę čia, Lietuvoje.
Lietuvos biokuro pramonės šaka sparčiai vystosi ir jau šiandien yra sukūrusi apie 6500 darbo vietų, kurios, manoma, iki 2020 metų išaugs iki 10000 vietų. O tai teigiamai prisidės prie regioninės plėtros, nes darbo vietos biokuro pramonės sektoriuje yra kuriamos regionuose. Savivaldybės sulauks didesnių įplaukų į savo biudžetus, nes bus sumokami papildomi mokesčiai. Biokuro naudojimo skatinimas turi teigiamą įtaką ir eksporto – importo balansui. Naudojant vietinį kurą kasmet sutaupomi šimtai milijonų eurų, kurie lieka Lietuvoje.
Biomasės išteklių Lietuva turi pakankamai, jog iš jų galėtų apsirūpinti šiluma ir elektros energija. Lietuvoje kasmet atsinaujinantis biomasės potencialas siekia 2 mln. tonų naftos ekvivalento, didžioji dalis potencialo lieka nepanaudota.
Taigi Lietuvoje ir toliau biokuro rinkoje vyraus lietuviška žaliava, todėl nereikia baimintis, jog padidės biokuro įvežimas iš kitų, valstybių. O dėl krovinių ir minimalios dalies biokuro, gabenamo iš Baltarusijos ir Ukrainos, esu tikras, jog reikiamos institucijos ir toliau profesionaliai rūpinsis, jog Lietuvą pasiektų tik saugūs kroviniai.
Virginijus Ramanauskas yra Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas.
