Lietuva patenka tarp 32 proc. labiausiai konkurencingų pasaulio valstybių. Tai – šiek tiek geresnė pozicija nei prieš metus, tačiau esminio progreso silpniausiose srityse trūksta.
„Swedbank“ sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas rodo, kad nepaisant progreso, Lietuvos konkurencingumas vis dar suvaržytas.
„Swedbank“ metinėje Baltijos jūros regiono apžvalgoje pristato dešimties šio regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos – konkurencingumą ir struktūrinius iššūkius, rodančius ateities augimo potencialą.
Baltijos jūros indekse įvertinami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies konkurencingumui. Tai yra verslo sąlygos, darbo rinkos funkcionavimas, mokesčių politika, finansų rinkų efektyvumas, užsienio prekybos sąlygos, švietimo sistema, valstybės valdymas, infrastruktūra, logistika bei inovacijų klimatas.
Pagal visus kriterijus, išskyrus verslo sąlygas, Lietuva atsilieka nuo regiono vidurkio, o didžiausias neigiamas atotrūkis yra susijęs su nepakankamomis finansavimo galimybėmis, prasčiau išvystyta susisiekimo infrastruktūra bei prastu inovacijų klimatu.
„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiame indekse fiksuojami struktūriniai veiksniai paaiškina apie 90 proc. produktyvumo ir ekonominio išsivystymo atotrūkio tarp regiono šalių. Kitaip sakant, siekiant greitesnio ekonomikos augimo ir pajamų artėjimo prie turtingiausių ES šalių, daugiausia progreso galima pasiekti pašalinant šiuos konkurencingumo inkarus.
„Galvodami apie spartesnį pajamų lygio artėjimą prie ES vidurkio turime suvokti, kad pagrindinis šio proceso variklis yra šalies konkurencingumas, o ne trumpalaikės ekonominės politikos priemonės, tokios kaip, pavyzdžiui, minimalaus atlyginimo reguliavimas.
Lietuvai tai itin aktualu, nes per artimiausią penkmetį šalis susidurs su trigubu smūgiu ‒ vis labiau įsibėgės darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija, po to sumažės ir ES parama bei, tikėtina, emigrantų perlaidos“, ‒ komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
N.Mačiulio nuomone, siekiant atremti tokį trigubą smūgį būtina ruoštis jau dabar, o Baltijos regiono konkurencingumo indeksas rodo, kad mūsų šalies pasirengimo forma vis dar neadekvati. Be to, didžiausių užsienio investicijų banga jau taip pat praeityje, todėl tolimesnio progreso šaltinių reikia ieškoti šalies viduje.
„Swedbank“ Baltijos jūros regiono apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad viena iš svarbiausių ilgalaikio progreso grandžių yra ir viena iš silpniausių. Nors pagal inovacijų klimato indeksą Lietuva šiek tiek lenkia Rusiją, Latviją ir Lenkiją, atotrūkis nuo Skandinavijos šalių yra milžiniškas.
Mokslinių tyrimų institutų veikla ir inovacijų potencialas yra vertinami teigiamai, tačiau pagal inovacijų išeigą atsiliekame ne tik nuo estų, bet ir nuo latvių. Lietuvoje registruojama mažiau patentų, atliekama mažiau pritaikomų tyrimų, sukuriama mažiau kūrybingų prekių ir paslaugų. Kitaip sakant, turima infrastruktūra, finansiniai ištekliai ir mokslinis potencialas nėra tinkamai įdarbinami.
Nors per metus pasiektas nemažas progresas, pagal finansų rinkų funkcionavimą ir finansavimo prieinamumą Lietuva taip pat išlieka viena silpniausių regione. Ypač pagerėjo rizikos kapitalo prieinamumas, dvigubai geriau vertinamas bankų sistemos stabilumas.
Deja, įmonių vertinimu, skolinimosi galimybės išlieka suvaržytos – pagal šį rodiklį Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje regione. Lietuvoje taip pat labai ribotos įmonių galimybės pritraukti finansavimą vietinėse finansų rinkose. Nors tokios finansavimo priemonės aktualesnės vėlyvose verslo stadijose ir tik didesnėms įmonėms, tai yra svarbus augimo ir konkurencingumo barjeras.
Pagal švietimo rodiklį Lietuva šiek tiek atsilieka nuo regiono vidurkio, tačiau šioje srityje gerai atrodo tik kiekybiniai, bet ne kokybiniai rodikliai. Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos šalių pagal vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių. Tačiau EBPO organizacijos vertinimu, pagal vidutinius moksleivių įgūdžius Lietuva atsilieka ne tik nuo išsivysčiusių šalių, bet ir nuo kitų Baltijos šalių.
„Akivaizdu, kad ne tik aukštasis mokslas, bet ir vidurinis, pradinis ir net ikimokyklinis ugdymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos ir šalies inovacijų potencialui. Nei tobula verslo aplinka, nei inkubatorių ir mokslo slėnių gausa, nei gausūs finansiniai ištekliai nepadės, jei nuo ankstyvos jaunystės nebus ugdomos žingeidžios, smalsios ir naujovėms atviros asmenybės“, ‒ teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
