Kas gi tie pagrindiniai faktoriai, kuriais paremta naujoje energetikos realybė?
Technologijos. Bene didžiausias pokytis susijęs su technologine plėtra. Pagrindinis šios plėtros variklis yra atsinaujinanti energetika. Saulės ir vėjo technologijų vystymasis ir palanki teisinė aplinka bei dosnūs paramos mechanizmai užtikrino sparčią atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Per pastarąjį dešimtmetį saulės ir vėjo instaliuota galia augo dviženkliais skaičiais ir šios dvi technologijos pretenduoja tapti pagrindiniu energijos gamybos šaltiniu ateityje. Žinoma, plečiantis turi būti išspręsti ir pagrindiniai atsinaujinančios energetikos iššūkiai: energijos saugojimas, gamybos balansavimas ir pagamintos elektros transportavimas.
Atsinaujinanti energetika turi ir šalutinių efektų. Tai – energija, kuri neturi vartotojo, nes gaminama ne tuomet, kuomet yra poreikis, o tuomet, kai susidaro palankios gamtos sąlygos. Šalia to, esant skirtingoms atskirų šalių paramos schemoms, atsirado naujas reiškinys – subsidijų turizmas. Investicijos vykdomos ne ten, kur daugiausia vėjo ar saulės, o ten, kur dosniausiai dalijamos subsidijos atsinaujinančiai energetikai. Toks investicijų modelis kelia esminių klausimų dėl savo tvarumo.
Nežiūrint apribojimų ir trūkumų, atsinaujinanti energetika kelia rimtų abejonių ar ateityje „bazinės gamybos“, paremtos tradicinėmis didelėmis elektrinėmis naudojančiomis iškastinį kurą, sąvoka išliks aktuali.
Kita sritis, kur technologinis progresas įgauna pagreitį yra elektromobiliai. Nors vis dar priklausomi nuo paramos mechanizmų, prieš keletą metų rinkai pristatyti didžiųjų automobilių gamintojų elektriniai modeliai skinasi kelią. „Tesla“, parodžiusi, kad elektromobilis neturi būti „bjaurusis ančiukas“, sujudimo rinką ir paskatino kitus gamintojus ieškoti sprendimų, leisiančių elektromobilių plėtrą padaryti masiniu reiškiniu.
Skalūnų dujos sukėlė revoliuciją energetinių išteklių srityje. JAV yra ta šalis, kuri pademonstravo, kad skalūnai gali iš esmės pakeisti šalies energetinį balansą ir turėti esminį poveikį ekonomikai. Nors JAV skalūnų dujų gavyba sukėlė tikrą perversmą, kitose pasaulio vietose, ypač Europoje, skalūnų plėtra nepasiteisino. Ne tik dėl reguliacinių kliūčių ir visuomenės nepalaikymo, bet ir dėl technologinių priežasčių.
Na ir galiausiai dar viena sritis, daranti poveikį energetikos revoliucijai, yra skaitmenizavimas. Nuo geležies visa energetikos sistema pereina prie išmanumo, o didžiųjų duomenų (big data) technologijos įgalina naujai įvertinti vartojimo tendencijas, klientų prioritetus ir kitus aspektus.
Na ir žinoma – daiktų internetas (the internet of things) ateityje leis jūsų elektromobiliui „pasitikrinti“ elektros kainą biržoje bei susikalbėti su saulės elementais ant jūsų stogo ar baterija jūsų garaže optimizuojant krovimo, gamybos ir prekybos rėžimus.
Rinkos. Energetikos rinka darosi vis globalesnė. Nacionalinės rinkos jungiasi į regionines, Europos ir globalias. Infrastruktūra yra kuriama tam, kad užtikrinti rinkos veikimą ir energijos srautus.
Integruojantis rinkoms, Norvegiška hidroelektrinėse pagaminta elektra pasiekia Lietuvos vartotojus ir Lietuvoje kainuoja lygiai tiek pat, kiek Norvegijoje. Netrukus skalūnų dujos, išgaunamos JAV, bus transportuojamos į skystinimo terminalus, skystinamos, plukdomos laivais į Europą ir, išdujinus, tiekiamos į vamzdynus, kur konkuruoja su vietinės kilmės gamtinėmis dujomis. Skamba neįtikėtinai, tačiau visa tai jau tampa realybe.
Rinkos kaina jau seniai yra savaime suprantama sąvoka kalbant apie energijos išteklius. Kasdieną galime pasidžiaugti mažėjančia elektros ar dujų kaina biržose. Tuo pačiu metu, biržos kainų ir galutinės kainos vartotojams vis labiau skiriasi dėl augančiu infrastruktūros ir mokesčių dedamųjų galutiniuose tarifuose.
Dėl subsidijavimo efekto, visų pirma atsinaujinančiai energetikai, biržos kaina mažėja. Tačiau, subsidijų efektas perkeliamas į vartotojų mokamą kainą ir, kartu su didėjančiais infrastruktūros kaštais, daugelyje šalių didina galutinę elektros kainą. Pasitaiko ir atvejų, kuomet pastačius jungtis, subsidijų nauda „išteka“ iš šalies, kur jos yra sumokamos. Jau netrukus galėsime džiaugtis pigia vėjo energija atitekančia NordBalt jungtimi. Ši elektra subsidijuojama Švedijos vartotojų pinigais.
Bet kuriuo atveju, tradicinis (o gal greičiau istorinis) „planinės“ energetikos modelis keičiamas nauju „rinkos“, kur pagrindiniu konkurenciniu pranašumu tampa lankstumas. Geografiniai atstumai ar valstybių sienos vis mažiau ribos energetinius srautus, o ateityje bus vis sunkiau įvardinti elektros ir dujų, kurias naudosime, kilmės adresą.
Klientai (verslo modelis). Verslo modelis nuo orientuoto į infrastruktūrą pereina prie orientuoto į Klientą. Ilgą laiką vyravusi tradicija, kuomet „vartotojai“ ateina pas „didįjį tinklą“ prašyti prisijungimo keičiasi, kaip ir pačią vartotojo sąvoką keičia „klientas“. Būtent klientas ir jo pasirinkimai bus lemiamas faktorius ateities energetikos versle, kuris nuo produkto pardavimo juda link paslaugos pardavimo.
Panašiai kaip ir telekomunikacijose, kur šiandieną visi mokame už išmaniuosius įrenginius ir paslaugų paketus, o ne minutes, taip ir energetikoje ateityje mokėjimą už energijos vienetus pakeis mokėjimas už prisijungimą. Kilovatvalandės kainos sąvoka išnyks ir visi mokėsime už šilumą ir šviesą, komfortą, paslaugų paketą, bet ne elektrą ir dujas. Analizuojant išmaniojo tinklo kaupiamus duomenis, klientams bus siūlomi individualūs sprendimai, panaikinantys poreikį rūpintis detalėmis ir leidžiantys gauti paslaugą paprastai, patogiai ir nejuntamai.
Žinoma, tie, kas pasirinks būti aktyviais, galės gaminti energiją, ja prekiauti, analizuoti savo vartojimą ir taupyti ar net tapti energetiškai nepriklausomais. Kiekvienas galėsime pasirinkti ar būti aktyviu energijos rinkos dalyviu. Ši klientų kategorija – gaminantys vartotojai (angl. prosumers) – realiai taps naujais energetikos rinkos žaidėjais, veikiančiais kartu su energetinėmis kompanijomis.
Kita klientų grupė, kuri pasirinks pasyvesnę rolę, gaus energijos paslaugą paprastai ir patogiai, netgi nepastebimai. Greičiausiai jų energijos poreikiai bus „supakuoti“ į bendrą namų komforto paketą, ar netgi įtraukti į būsto kainą – jau šiandieną kai kurie NT vystytojai vakarų Europoje siūlo apartamentus su 2-3 metų nemokamos elektros, dujų ir šilumos paketais.
Technologijos, rinkos ir klientai – trys svarbiausi faktoriai, formuojantys energetikos ateitį, kuri visų pirma bus susijusi su lankstumu ir pasirinkimo laisve. Ir svarbiausias dalyvis joje bus Klientas.
Dalius Misiūnas yra „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas
