Šiomis dienomis vykstančiame ES viršūnių susitikime bandoma susitarti dėl D.Camerono pateiktų reikalavimų, kuriuos įgyvendinus Didžioji Britanija liktų Bendrijoje ir išvengtų neigiamų referendumo dėl narystės ES rezultatų.
Prezidentė D.Grybauskaitė jau pareiškė, kad britų vyriausybės siūlomas ketverių metų terminas imigrantams iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių socialinių išmokų gavimui yra diskriminacinis ir netenkina daugumos valstybių.
Emigrantams – jokių pašalpų
Iš tiesų pats reikšmingiausias D. Camerono sąraše pateiktas reikalavimas, skirtas ES užsieniečių imigracijai. Bet čia galima rasti keistų dalykų.
Pirmiausia, emigrantai, per šešerius mėnesius neradę darbo, bus deportuojami. Bet tai nieko naujo. Tai dabar irgi numato ES teisė.
Antra ir trečia: išmokas vaikams ir socialinę paramą jau ir dabar sunku gauti. Migrantams tokių išmokų mokėjimą galima riboti esamų sutarčių pagrindu. Tai patikslino ir naujausi ES Teisingumo Teismo priimti sprendimai Dano (2014 m.) ir Alimanovic (2015 m.) atvejais.
Todėl jau dabar britų teismai gali vadovautis šių bylų sprendimais ir riboti išmokų mokėjimą.
Ir galiausiai: D.Cameronas nori, kad mažai uždirbantys migrantai iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų ES šalių tik po 4 metų darbo galėtų gauti socialines išmokas. Bet tai yra problematiška. Šiuo atveju būtų pažeistas vienodas požiūris naudojimosi socialinės apsaugos išmokomis.
Kaip visada Londono trokštamos reformos pateiktos gana detaliai. Bet jų įgyvendinimas nėra esminis dalykas. Svarbiausias klausimas – ar sugebės premjeras įtikinti savo rinkėjus, kad šios reformos bus naudingos ir eiliniams britams.
Gražūs tik žodžiai?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Didžiosios Britanijos premjeras nori reformų Europos Sąjungoje – savo valstybei ir visai Europai. Tačiau šie jo reikalavimai yra daugiau gražūs žodžiai ir daugiau nieko.
Jau beveik praėjo trys metai, kai D. Cameronas Londone paskė savo pirmą kalbą, skirtą Europai. Joje jis pažadėjo iki 2017 m pabaigos surengti referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės ES.
„Mūsų salos tautos svarbiausias charakterio bruožas – atvirai ir aistringai ginti savo nepriklausomybę. Ir šio savo tautos bruožo, kaip ir Lamanšo sąsiaurio formos, mes niekados negalėsime pakeisti. Europos Sąjunga mums yra tik priemonė pasiekti tikslą, bet ji nėra mums joks tikslas“.
Ir štai visai neseniai D. Cameronas vėl kalbėjo apie Europą. Jis pateikė jai savo keturias konkrečias sąlygas, kurias įvykdžius D.Britanija galėtų likti Bendrijoje. Dėl konkretaus paketo sąlygų britai turėtų pasisakyti vėliau organizuotame referendume.
šio neišvengiamai artėjančio referendumo perspektyva yra dramatiška. D. Cameronas padarė tai, ką jis nuolat primeta „Europos idealistams“: referendumas yra galutinis tikslas, o reformuota Europa, kurios jis reikalauja, yra tik priemonė padedanti siekti tikslo.
Referendumo pagalba jis nori užbaigti dar nuo M. Tetčer laikų amžinai besitesiančius mūšius, kuriuos veda jo toriai, dėl D. Britanijos pasitraukimo iš ES. D. Camerono frakcija Bendruomenių rūmuose (JK Parlamento žemieji rūmai) turi 330 narių. Iš jų 69 iki šiol yra aiškiai pasisakę už išstojimą iš ES.
Ar verta dėl 69 torių parlamentarų rizikuoti?
D.Cameronas dėl 69 parlamentarų prisiima rizika sau. Tačiau iš esmės rizikuoja ir visa Europa. Šiandien situacija Sąjungoje sudėtingesnė negu 2013 m. Bendrija vėl stovi ties bedugnės kraštu, šimtai tūkstančių pabėgėlių plūsta į valstybes nares. Euro zonos krizė niekur neišnyko: neaiškus Graikijos likimas, politiniai neramumai Portugalijoje. Šie įvykiai vėl gali įsiubuoti Euro zoną.
Euro krizė, pabėgėlių krizė – ir dar viena dovanėlė – britų pasitraukimas iš ES. Ar ši trečioji krizė gali būti Europos Sąjungos saulėlydis? Iš principo to negalima atmesti.
Tai, ką D.Cameronas šiandien pateikia kaip reikšmingą britų reformų Europos Sąjungai darbotvarkę, yra netiesa. Jo kalboje, kurios su dideliu nekantrumu buvo laukiama Europoje, nebuvo jokio naujo turinio.
Ir nieko toje kalboje nebuvo novatoriško. Reikalavimai, kuriuos jis išdėstė juodai ant balto savo ES partneriams, Briuseliui ir pačiai A. Merkel, jau seniai buvo žinomi. Jie ne kartą buvo derinami bei tikslinami Downing Street ir britų užsienio reikalų ministerijoje.
D.Cameronas nori viešai visisems pasakyti, kad europiečiai jam turi būti dėkingi už jo siūlomas Sąjungai reformas. Bet tai yra klaidinimas. Paimkime, pavyzdžiui, jo pateiktą reikalavimą apie Europos konkurencingumo didinimą ir biurokratijos mažinimą.
Tai yra tas pats tikslas, kurį 2014 m. prieš pradėdami eiti pareigas visuomenei pristatė EK pirmininkas J. C. Junkeris ir jo pavaduotojas F. Timmermansas. Britų premjeras dabar bando pristatyti šią darbotvarkę kaip savo tikrą kūdikį.
Taip pat pateiktas britų reikalavimas atsisakyti dar Romos sutartyje įtvirtinto „tvirtesnio bendradarbiavimo principo“ ir suteikti daugiau kompetencijos nacionaliniams parlamentams, yra apgaulė.
Apie tai nuolatos diskutuojama valstybių narių parlamentuose, kurie siekia turėti daugiau įtakos priimant sprendimus. Dar 2009 m. pradėjusioje veikti Lisabonos sutartyje atsirado nuostata „ Dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES“( Protokolas Nr. 1).
Algis Junevičius yra Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto profesorius
