Elektros ir dujų vartotojus aptarnaujanti „Lietuvos energijos“ grupė iš esmės pertvarkė klientų aptarnavimą ir 2016 metus pasitiks gerokai atsinaujinusi.
Tam reikėjo sujungti dvi vienas didžiausių šalies bendrovių – LESTO ir „Lietuvos dujas“. Vietoje jų veiks naujas „Energijos skirstymo operatorius“ ESO.
Apie energetikos sektoriaus pokyčius – pokalbis su „Lietuvos energijos“ generaliniu direktoriumi Daliumi Misiūnu.
– Šįmet nafta ir dujos pasaulinėje rinkoje pigo, tačiau Lietuvos buitiniai vartotojai iš esmės jokio poveikio nepajuto – kaina nesikeitė. Kodėl?
– Prieš metus buvo daugiau nežinomybės, pavyzdžiui, dėl dujų nuolaidos įtraukimo į tarifą, SGD finansavimo, dujų tiekimo. Neaiški buvo ir dujų kaina, nes nafta pradėjo pigti. Ji pinga iki šiol, tai veikia dujų kainą.
Ankstesnis SGD finansavimo modelis kitais metais nebegali veikti. Dujų vartojimas mažėja, tad tenka spręsti, kaip išlaikyti terminalą.
„Gazprom“ permoką už dujas jau grąžiname vartotojams, įtraukėme ją į tarifą. Ji bus grąžinama ir kitais metais. Tai leidžia gyventojams taikyti stabilias dujų kainas, o verslui – net sumažinti.
Dujų kainų kritimas kompensavo išaugusias infrastruktūros sąnaudas. Todėl buitiniams vartotojams tarifai nesikeitė nuo 2015 metų sausio 1 dienos ir, ko gero, nesikeis per visus ateinančius metus.
– Kitaip tariant, pirkome pingančias dujas, tačiau gyventojams dėl to sąskaitos nesumažėjo?
– Taip. Augo išlaidos, kurias reikėjo padengti. Kalbu apie SGD terminalą. Be to, didėja tinklų mokesčiai, nes mažėja vartojimas. Tad kaina išlieka ta pati.
Užtat ji mažėjo nuo 2014 metų liepos, po to – nuo 2015-ųjų sausio. Vėliau kritusi kaina padengė pabrangusį infrastruktūros išlaikymą. Mes to ir tikėjomės.
Kitokiu atveju būtų reikėję didinti tarifus.
Žinoma, norėtųsi, kad sąskaitos realiai sumažėtų, tačiau iš tiesų gyventojai sutaupė. Išvis dujų kainų kritimas buvo didesnis, nei tikėjomės. SGD rinkoje taip pat vyksta pokyčių, todėl ir deramės su „Statoil“ dėl naujų sąlygų.
Kitąmet per terminalą gali būti tiekiama mažiau dujų. Mūsų pagrindinė sutartis su „Statoil“ sudaryta atsižvelgiant į minimalius reikalavimus – 540 milijonų kubinių metrų dujų per metus. Dabar siekiame, kad šis kiekis sumažėtų iki 360 milijonų.
– Ar neatrodo, kad kai kurie šilumos gamintojai prisidengia neva brangiomis dujomis iš „Independence“?
Antai sostinės šilumos ūkį valdanti bendrovė įsigijo dujų iš terminalo ir pareiškė, kad sausį šiluma vilniečiams brangs 24 procentais.
Ar tai nėra mūsų energetinės nepriklausomybės kompromitavimas?
– Turime suvokti, kad tai yra vieno subjekto veiksmai, kad jis padidintų gaunamą naudą. Tie veiksmai yra sąmoningi.
Tai nereiškia, kad kažkur neveikia sistema. Skaičiuojant visus metus, šiluma Vilniaus gyventojams nebrangs, tačiau atsiras tokių keistų svyravimų kai kuriais mėnesiais.
Bet ar tai ginklas prieš mus? Tai buvo padaryta dėl pelno, siekiant sukelti kainą ir superkant privačiose biokuro katilinėse pagamintą šilumą.
Seniai sakėme, kad tas pelnas, kurį gali gauti katilinių savininkai, yra neproporcingas.
– Gyvename jau trečią gana šiltą žiemą. Kaip tai keičia dujų vartojimą?
– Orų sąlygos, žinoma, veikia dujų vartojimą. Tačiau svarbiau, pavyzdžiui, šilumininkų perėjimas prie biokuro. Šis tebevykstantis procesas kasmet mažina dujų paklausą. Kai šilta, namų ūkiai irgi vartoja jų mažiau.
Palyginti su 2011 metais, skirtumas milžiniškas. Šiais metais dujų suvartosime apie 2,2–2,3 milijardus kubinių metrų, įskaitant ir „Achemos“ poreikius. 2011 metais buvo 3,4 milijardo kubinių metrų.
„Achema“ dujas vartoja gana stabiliai, o kiti vartotojai poreikį sumažino maždaug per pusę.
– Kodėl su „Statoil“ bandoma susitarti dėl mažesnio dujų kiekio, nors kartu deramasi dėl sutarties pratęsimo dar penkeriems metams?
– Esame įsipareigoję per metus nupirkti 540 milijonų kubinių metrų dujų iš „Statoil“, turime pasirašę penkerių metų sutartį. Tai yra komercinė sutartis, reikalinga tiekimui per terminalą užtikrinti.
Kadangi vartojimas krito, siekiame pirkti mažiau dujų. Dabar jau žinome, kad terminalas gali dujinti mažiau. Rinkos dėsniai yra paprasti: perki mažiau – moki daugiau, ir atvirkščiai.
– Vadinasi, iš norvegų dujas pirksime dar ilgai. Kaip manote, kiek Lietuva suvartos dujų ateityje?
– Po 2016 metų jis stabilizuosis. Kitais metais termofikacinės elektrinės jau neturės elektros gamybos kvotų. Buityje dujų vartojimas niekada neišnyks, nes žmonėms yra patogu.
Mažasis verslas irgi jas pirks. Energetikos sektoriuje vyrauja biokuras, tačiau bazinis dujų vartojimo kiekis išliks. Ir žemiau tos ribos jau nebekris. Žinoma, dar lieka Vilnius su dujomis.
– Kokie dabar santykiai su „Gazprom“? Skelbta, kad rusiškas dujas pirksime per aukcioną, tačiau jis taip ir neįvyko?
– Tai irgi yra susitarimas. „Gazprom“ savo iniciatyva keičia prekybos su Europa, taip pat ir Baltijos valstybėmis, tvarką. Mums svarbiausia – pasirinkti šaltinius. Ar tai bus dvišalė sutartis, ar aukcionas – ne taip svarbu, svarbiausia yra gera kaina.
Mes turime du dujų šaltinius ir privalome galvoti apie efektyvų jų santykį. Įsipareigoti ilgam nebūtų protinga. Be to, turėsime vamzdyną su Lenkija.
„Gazprom“ dujų aukcionai įvyks, bet ne šįmet. Bet kokiu atveju kitąmet dujų gausime bent iš dviejų šaltinių – „Gazprom“ ir „Statoil“. Koks bus norvegiškų ir rusiškų dujų santykis? Tai priklausys nuo to, ką susitarsime su „Statoil“, gali atsirasti ir kitų šaltinių.
– Kitais metais jau pirksime ir švedišką elektrą. Gyventojams, žinoma, labiausiai rūpi, kaip tai paveiks kainą.
– Tuomet reikia prisiminti dedamąsias. Teks išlaikyti jungtis, grąžinti paskolas. Realus elektros kainos sumažėjimas turi būti didesnis nei atsirandančios kitos išlaidos, jei norime, kad tarifas būtų mažesnis.
Jungtis su Lenkija poveikio kainai nepadarys, o štai „NordBalt“ – turėtų. Elektros kainos Švedijoje ir Lietuvoje labai skiriasi. Tad naudos bus visiems. Žinoma, daugiausia laimės tie, kurie daugiausia vartoja.
– Oficialiai atidarant elektros tiltą į Švediją paskelbta, kad elektros kaina Lietuvoje kitais metais galėtų būti dar mažesnė, jei ne du vėjo parkai, kurie bus prijungti. Kiek kitais metais kainuos mums vėjo ir saulės energija?
– Reikia žiūrėti į Visuomenės poreikius atitinkančių paslaugų dinamiką. Atsinaujinančiai energijai skiriama suma augo.
Iš tiesų įsijungs nauji vėjo parkai, tad jų energijai supirkti lėšų išties reikės daugiau. Atsinaujinantiems energijos šaltiniams reikia didesnių subsidijų.
– Kaune kartu su „Fortum“ ketinate statyti naują elektrinę, tačiau ten jau sukiojasi kinai, kurie siūlo deginti anglis. Kaip žvelgiate į tokią konkurenciją?
– Tai privati iniciatyva. Bet jei panagrinėtume tą projektą, tai ten nieko konkretaus nėra.
Jei žmonės svarsto dėl įvairių kuro rūšių, vadinasi, nieko nėra padarę.
Anglys Lietuvoje ekonominiu požiūriu neperspektyvios.
Jų vartojimą lemia taršos mokesčiai, o jei norime elektrinės su taršos ribojimais, tai kainuos daug, tad konkurencinga ji negalėtų būti.
Reikėtų anglių dar atsivežti. Manau, kad tai viešųjų ryšių akcija. Kinai ir anksčiau rengdavo turus po Europą, ieškodavo, kur investuoti. Tad ir čia jie vertina galimybes.
– Skandalas su Austėjos Landsbergienės darželiu parodė, kad „Lietuvos energija“ turi daug nenaudojamo turto. Kodėl jo neparduodate?
– 2010 metais energetikos įmonės valdytą nekilnojamąjį turtą sutelkė į vieną įmonę. Būtų buvę galima parduoti iš karto, tik jo būklė buvo itin prasta.
Todėl jei būtume turtą privatizavę, būtų tekę tai daryti už grašius, o tai tikrai būtų sumenkinę pasitikėjimą visu sektoriumi.
O dabar iš esmės visas turtas uždirba pinigų, nes centralizuota sistema leido itin padidinti efektyvumą.
Dabar jau galima svarstyti apie jo pardavimą, nes savo reikmėms panaudojame 30–40 procentų turimų patalpų, o kitą dalį nuomojame rinkai. Turtas yra įvairus, jo vertė siekia maždaug 60 milijonų eurų.
Mūsų pirmenybė – energetika. Nekilnojamojo turto valdymas mums yra šalutinis verslas, kurį paveldėjome, jam tenka skirti laiko ir kitų išteklių.
Esame pasirengę svarstyti pardavimo variantus ir tikėtis geros kainos.
Gautas lėšas galėtume skirti strateginėms investicijoms sektoriuje, pavyzdžiui, vėjo energetikai. Arba išmokėti valstybei dividendais.
