Ankstesniuose straipsniuose primindavau minėto įstatymo nuostatą, kad „Sodros“ lėšų trūkumas, „atsiradęs dėl šio Įstatymo įgyvendinimo, gali būti finansuojamas (...) iš lėšų, gautų pardavus valstybės turtą, taip pat valstybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių. Šie asignavimai (...) nustatomi kasmet tvirtinant Valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetus“.
Deja, nuo 2014 metų jokių asignavimų nėra, aiškinant, kad valstybė neturi pinigų, todėl pervedimai fondams finansuojami iš pensijų ir kitų socialinių išmokų gavėjams skirtų pinigų. Trūkstant pinigų pensijos faktiškai nedidinamos, o „Sodra“ vis tiek lenda į gigantišką skolą, nors jos padariniai atsilieps dar ilgus dešimtmečius – juk teks mokėti skolas.
Kitas dalykas – Pensijų įstatymo nustatyta tvarka „Sodros“ pensija kaupimo dalyviams yra gerokai sumažinama, tačiau apie tai įstatyme užsimenama kaip apie nesvarbų dalyką, nors apie tai kaupimo dalyviams turėtų būti pasakoma itin aiškiai ir suprantamai, netgi imperatyviai pabrėžiant tą sumažinimą, kuris gali ir visiškai eliminuoti pensijų fondų uždirbtą pelną. Tokiu būdu gali žlugti visos viltys apie orią senatvę.
Lygiai taip pat nereikšmingai kalbama apie pensijų fondų „įsipareigojimus“: „investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau negu investavote, pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų“. Taip pensijų fondai ir apskritai valdžia tarsi nusiplauna rankas: „Mes jums sakėme, kad garantijų neduodame.“
Apie visa tai rašiau savo straipsniuose. Valdžios vyrai ir moterys tuo nelabai tikėdavo, bet kartu aiškino, kad galbūt pritartų, jei panašiai aiškintų ekonomikos ir konkrečiai pensijų ekspertai. Deja, ligi šiol jų straipsnių beveik nemačiau.
Pagaliau sulaukiau vieno žymiausių mūsų ekonomistų Raimondo Kuodžio paramos. Ką tik internete paskelbtame jo pranešime „Struktūrinė parama II pensijų pakopos patrauklumui per nematomą skylę „Sodros“ finansuose“ įrodoma, kokiu netinkamu keliu pasuko Lietuvos pensijų sistema.
Manau, kad autorius nesupyks, jei išdėstysiu pagrindines jo samprotavimų tezes, bet kartu išreikšdamas dar ir savo nuomonę. Iš pradžių R.Kuodis retoriškai teigia: „kiek dėl pervedimo [pensijų fondams] sumažėja „Sodros“ pensija, tiksliau, jos papildoma dalis, nes tik ji mažinama, visuomenė žino mažiau“. Patikslinsiu: visuomenė praktiškai nieko apie tai nežino (apie tai neprimena ir pensijų fondai, nors, kaip minėjau, tikrai turėtų).
R.Kuodis kelia klausimą: ar adekvatus yra „Sodros“ pensijos sumažinimas, t. y. ar tai, ką gausime iš fondų, yra tas pat, ko netekome „Sodroje“? Ir atsako: ekvivalentiškumo prasme būtų tas pat, jei „Sodros“ pensijos sumažinimas būtų lygus pensijų fondo išmokai.
Ir pateikia unikalius skaičiavimus. Atpasakosiu juos savais žodžiais. Tarkim, žmogus gauna dabartinį minimalų atlyginimą 350 € (apie 1200 Lt) ir dalyvauja pensijų kaupime. Tuomet iš jo „Sodrai“ įmokėtų pinigų (t.y. dabartiniams pensininkams skirtų pinigų) į pensijų fondus „Sodra“ kas mėnesį perveda 2 % to žmogaus atlyginimo.
Šią procedūrai tęsiantis 35 metus (toks Lietuvoje vidutiniškas darbo stažas), o sulaukus pensinio amžiaus – dar 15 metų (vidutiniškai tiek dar gyvena išėjusieji į pensiją) žmogus gaus 45 litais (13 eurų) mažesnę „Sodros“ pensiją nei nedalyvavusieji kaupime.
Paguoda: iš pensijų fondo gaus 56 litų (16 eurų) išmoką. Vertėtų prisiminti, kad „Sodra“ 35 metus mokėjo fondams po 24 litus (7 eurus), deja, išėjęs į pensiją žmogus 15 metų kartu su „Sodros“ pensija gaus tik 11 litų (3 eurais) didesnę sumą...
R.Kuodžio skaičiavimais, „Sodra“ į pensijų fondus per 35 metus šio žmogaus vardu perves iš viso 10 080 litų (2919 eurų), o sumažinusi to žmogaus pensiją, „Sodra“ sutaupys 8129 litus (2354 eurus) ir tuomet (po 35 metų!) ims gerinti savo finansų padėtį. Tačiau, kad sutaupytų minėtą sumą, „Sodra“ turės fondams pervesti net 24 % pensijoms skirtų lėšų. Pasakysiu dar paprasčiau: „Sodra“, siekdama sutaupyti 8129 litus, pensijų fonduose turės sudeginti 10 080 litų (!). Monkės biznis!
Dalyvaudamas fonduose žmogus gaus keliais eurais daugiau. Norėčiau „Sodros“ paklausti: kieno gi sąskaita? Ogi dabartinių pensininkų, nes kišdama pinigus pensijų fondams iš pensininkams skirtų pinigų, „Sodra“ apvaginėja dabartinius pensininkus.
R.Kuodis: „Paradoksas, bet eiliniam „pensijų kaupėjui“ vadinamoji kaupimo pensija vis tiek atrodo „geras sandoris“ vien dėl to, kad „Sodros“ pensija sumažėja 24 % mažiau, nei atsiranda papildoma II pakopos pensija. Tai taip pat reiškia, kad II pakopa paima iš „Sodros“ daugiau išteklių, nei sumažėja jos įsipareigojimai, atsiranda aiškiai neišreikšta (implicitinė) skylė „Sodros“ finansuose“.
Taigi, jei trumpai, „Sodros“ reforma iš esmės yra skirta jos finansams gerinti, mažinant įsipareigojimus būsimiems pensininkams, t. y. dalį pensijos mokant jau ne „Sodrai“, bet fondams. „Sodra“ neva sutaupys, nes jai nereikės mokėti tos fondų mokamos dalies.
Betgi paradoksas: tam, kad žmogus gautų papildomą fondų pensiją, „Sodros“ pensijų fondams sumoka gerokai daugiau, negu ji pati sutaupo. Šio paradokso rezultatas – kuo daugiau bus pasirinkusių fondus, tuo didesnės bus finansinės sąnaudos „Sodrai“. Politikai, priimdami tokią įstatymo redakciją, „Sodrai“ metė ne gelbėjimosi ratą, o panašios formos girnapusę. Nėra ko stebėtis, kad pensijų sistema vis tiek grimzta į dugną.
Tokios yra gerbiamo R.Kuodžio ir iš dalies mano įžvalgos. Neminiu jau žinomo fakto, kad įmokos pensijų fondams juk yra iš skolintų pinigų. Ką reikės daryti, iš kur gauti pinigų, kai po 10 metų priartės kad ir aną savaitę „Sodros“ paimtos 420 mln. eurų paskolos grąžinimo terminas? O tų paskolų bus dar ne viena, neskaičiuojant jau paimtų.
Esu ne vieną kartą siūlęs išeitį, kaip ištraukti „Sodrą“, kitaip tariant, visų mūsų ateitį iš bėdos. Kol kas valdžia, turiu galvoje Socialinės apsaugos ministeriją, nesileidžia į kalbas, tvirtindama, kad „Sodra“ dabar gyvena aukso amžių „(!). Ką gi, pagyvenkime tame neva „aukse“. O kas toliau?
