Tyrimai rodo, kad daugumos žmonių darbo grafikai nesutampa su jų biologiniais laikrodžiais, o ekspertai ragina darbuotojus atkreipti į tai dėmesį. Miegas – „strateginis išteklius“, kurį didžioji dalis įmonių ignoruoja, rašo BBC.
Kuomet darbo grafikas sutampa su žmogaus natūraliu miego ritmu, asmuo darbe būna darbingesnis, išradingesnis, susikoncentravęs, patiria mažiau streso. Ir atvirkščiai, kai darbuotojams trūksta miego, darbo metu padidėja ne tik klaidų, bet ir traumų tikimybė. Beje, „pelėdos“ dažniausiai neetiškai elgiasi rytais, o „vyturiai“ – vakarais ir naktimis.
Tačiau svarbiausias yra ne tik miego kiekis. Ar žmogus produktyvus 8 valandą ryto, priklauso nuo jo dienos ritmo. Kiekvienas organizmas turi skirtingą biologinį laikrodį.
„Panašiai kaip su pėdomis, kai kurie žmonės turi dideles, kai kurie mažas, kai kurių pėdos vidutiniškos“, – sako chronobiologijos ekspertas Tillas Roennebergas.
Jo teigimu, įmonėse darbas dažnai prasideda 8 ar 9 valandą ryto, tad grafikai nesutampa su darbuotojų ritmais.
Šis nesutapimas, kartu su įtampa, kurią žmonės patiria darbe, verčia jausti nuolatinį nuovargį. Kitaip tariant, darbuotojai visada yra netinkamoje laiko juostoje. T.Roennebergo teigimu, daugiau nei 70 proc. žmonių atsikelia ankščiau nei turėtų norėdami darbe būti pailsėję bei produktyvus.
Keliantis per anksti gresia ligos
Nesutapimai tarp žmonių grafikų ir ritmų prasideda dar paauglystėje. Daugumos žmonių biologiniai laikrodžiai pradeda judėti į priekį dar brendimo laikotarpiu. Didžiojoje Britanijoje paaugliai į mokyklą keliasi vidutiniškai trimis valandomis per anksti nei turėtų. Dėl to gali atsirasti lėtinis miego sutrikimas, dėmesio sutelkimo problemos, įvairios ligos, tokios kaip diabetas ar nutūkimas.
Mokslininkai teigia, jog žmogui senstant, biologiniai laikrodžiai įprastai pajuda atgal, tačiau didžioji dalis dirbančiųjų vis tiek keliasi per anksti. Ideali darbo diena turėtų prasidėdi apie 10 valandą ryto.
Jo teigimu, neracionalu pradėti darbą 8 ryto. Tačiau susiduriama su stereotipu – „vyturiai“ yra matomi kaip darbštūs ir sąžiningi. Šališkas nusiteikimas prieš „pelėdas“ ir yra priežastis, dėl kurios būna nusistatoma prieš lanksčias darbo valandas.
Eksperimentas įrodė teiginius
T.Roenbergas atliko eksperimentą „Volkswagen“ automobilių gamykloje bei „ThyssenKrup's“ plieno gamykloje. Jis suderino darbuotojų grafikus su jų biologiniais laikrodžiais. Abiem atvejais paaiškėjo, kad darbuotojai, dirbantys pagal savo biologinius laikrodžius, tampa produktyvesni, sveikesni, rečiau pavargsta ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu.
Sakoma, kad miegas tik silpniems, tačiau kuo toliau, tuo labiau žmonės supranta, jog jie turi dirbti pagal savo biologinius laikrodžius. Tad miegas tampa ta tema, apie kurią įmonės nori girdėti ir kalbėti.
Parengė Kristina Rancaitė
