Kelininkai lyg šlapio smėlio gumulais užklijuoja atsivėrusias duobes. Toks kelio remontas vairuotojų keiksmažodžių laviną sustabdo vienai kitai savaitei. Nes pavasarį tokias kelių prižiūrėtojų pastangas išjuokia dar vienai kitai nakčiai sugrįžęs šaltukas.
Vis dėlto ilgaamžiški, saugūs, kokybiški keliai Lietuvoje nėra „neįmanoma misija“.
Kelio „sėkmės istorija“ arba jo kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo keleto priežasčių: tinkamai parengto projekto, darbų kokybės, techninės priežiūros ir, žinoma, keliams tiesti ar rekonstruoti naudojamų medžiagų.
Paprastai kelią sudaro 4-5 konstrukciniai sluoksniai, kurie formuojami iš skirtingų, specifinę paskirtį turinčių medžiagų. Tarpusavyje sąveikaudami šie sluoksniai iš dalies ir nulemia kelio gyvavimo trukmę.
Keleto sluoksnių sumuštinis
Apsauginis smėlio sluoksnis konstrukciją saugo nuo nepageidaujamo vandens poveikio. Jis neleidžia jai permirkti, o atšalus orams, formuotis ledo linzėms, kurios deformuoja kelio viršutinius sluoksnius.
Ant šio sluoksnio pilamas skaldos pagrindas. Jis išlaiko bei tolygiai paskirsto apkrovą. Nuo skaldos sluoksnio didžiąja dalimi priklauso tai, ar kelias bus tvarus.
Ant skaldos klojama vienas, du arba trys asfalto sluoksniai.
Asfalto mišiniai. Kas tai?
Asfalto mišiniai – tai sudėtinga bituminio rišiklio, mineralinių miltelių ir mineralinės medžiagos kompozicija.
Ji parenkama individualiai kiekvienam kelio projektui – atsižvelgiama į tai, kokia projekte yra numatytą sluoksnio paskirtis.
Asfalto pagrindas ir apatinis sluoksnis yra laikantieji. Jie išskirsto automobilio padangų perduodamą apkrovą ir neleidžia susiformuoti vėžėms.
Viršutinis asfalto sluoksnis – tarsi kelio skydas. Šis sluoksnis neleidžia paviršiniam vandeniui patekti į konstrukciją. Be to, jis užtikrina tai, kas būtina saugiam eismui – nuo jo priklauso paviršiaus sukibimo su ratais savybės. Jas nulemia dangos makrotekstūra, kurią suformuoja asfalto mišiniui panaudota mineralinė medžiaga – skalda.
Geriausia skalda – iš magmos
Dangos sukibimas su ratais (šiurkštumas) ima prastėti iš karto, vos tik per ją pravažiuoja pirmasis automobilis. Ilgiau ar trumpiau išliks tinkamas ratų sukibimas su keliu, tai priklauso nuo uolienos rūšies, iš kurios pagaminta skalda.
Magminės kilmės uolienų, tokių kaip granito, skalda yra daug atsparesnė trinčiai negu nuosėdinių uolienų – dolomito skalda.
Norint, kad kelias ilgiau išlaikytų reikiamas sukibimo su ratu savybes, reiktų vengti naudoti nuosėdines uolienas ir asfalto viršutinių sluoksnių šiurkštumo atstatymo darbuose.
Provėžos – tai deformacija
Visų vairuotojų nekenčiamos kelio provėžos dažniausiai atsiranda dėl apatinių asfalto sluoksnių deformacijų.
Asfalto sluoksnio stiprumą lemia keli pagrindiniai mišinio kokybiniai rodikliai, kurie priklauso nuo mineralinės medžiagos stiprumo, jos granuliometrinės sudėties (atitinkamo skirtingų dalelių dydžio santykio) bei medžiagos sukibimo su bituminiu rišikliu.
Dalelės, besiremdamos viena į kitą, sudaro laikantįjį asfalto mišinio karkasą, o bituminis rišiklis padeda joms išlikti savo vietose, kai dangą veikia automobilio ratų sukeliamos dinaminės apkrovos.
Nuolatinės apkrovos veikia asfalto karkasą, skaldos dalelės trinasi viena į kitą, gludindamos aštrias briaunas, laužydamos viena kitą smulkėja, taip pakeisdamos pradinę mišinio granuliometrinę sudėtį. Dėl to asfalto mišinys praranda savo stabilumą ir tinkamai neatlieka savo funkcijos. Taigi, šio sluoksnio mineralinės medžiagos tvirtumas, atsparumas apkrovoms reikšmingai įtakoja kelio dangos būklę.
Bituminio rišiklio savybės taip pat ne mažiau svarbios mišinio stabilumui užtikrinti. Lyginant dolomito ir granito sukibimo savybes su bituminių rišikliu, dolomitas galėtų būti įvardintas kaip kaprizingesnė mineralinė medžiaga, todėl užtikrinti pakankamas dolomito skaldos ir bituminio rišiklio sukibimo savybes būtini specialūs, brangūs priedai rišikliui modifikuoti.
Po automagistrale – granito skalda
Kelio pagrindo sluoksnis yra kelis kartus storesnis negu asfalto sluoksniai, todėl šis sluoksnis paprastai įrengiamas iš dolomito skaldos mišinių.
Tačiau dar gūdžiais sovietinės priespaudos laikais kelių pagrindo sluoksniams automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda buvo naudojama granito skalda. Vertinant šios magistralės ne vieno dešimtmečio eksploatacijos trukmę ir ja važiuojančio sunkiasvorio transporto srautus, granito pranašumas akivaizdus.
Šiuo metu granitinės skaldos kaina dėl neramumų Rytų kaimyninėse šalyse yra sumažėjusi. Įvertinus jos puikias fizines, mechanines ir atsparumo atmosferos poveikiams savybes, kurios lemia ilgesnį kelio tarnavimo laiką, vertėtų pagalvoti ir apie hibridinius granito ir dolomito uolienų mišinius, kurie galėtų būti naudojami ir kelio pagrindo sluoksniams ypač didelio intensyvumo keliuose.
Žinoma, kiekvienas rangovas skaičiuodamas sąmatą, vertina visas sąnaudas, renkasi racionaliausią sprendimą. Bet dažniausiai pasirenkama pigiausia medžiaga, kurios savybės bent minimaliai tenkina reikalaujamas ar nustatytas ribines vertes.
Ar esame tokie turtingi, kad galėtumėme leisti sau naudoti pigesnes ir ne tokias tvarias statybines medžiagas? Atsakykime patys sau, ar rinkdamiesi pigiausią ir minimalias ribines vertes atitinkančią medžiagą, įgyvendinsime savo siekį turėti ilgaamžius ir saugius kelius?
Dr. Matas Bulevičius UAB „Granitinė skalda“ direktorius
