Verslas ir universitetai: kuris į duris turi belstis pirmas?

Verslas be mokslo, ir atvirkščiai, gyvuoti negali. Abi pusės tai supranta. Problema kyla tik vienoje vietoje – kas pas ką turi ateiti?

M.Skarupskas: „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas nėra tokia sritis, kur viena pusė aktyvi, o kita nenori bendradarbiauti“<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Skarupskas: „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas nėra tokia sritis, kur viena pusė aktyvi, o kita nenori bendradarbiauti“<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 20, 2016, 11:00 AM, atnaujinta Jun 1, 2017, 5:27 AM

Informaciją, kokia kryptimi juda tendencijos, kokių inovacijų trokšta vartotojai ir kokiomis savybėmis turi pasižymėti rinkos poreikius tenkinantys specialistai universitetams teikia verslo atstovai. „Verslui reikia komercijos, reikia naujų produktų, naujų idėjų, arba idėjos jau yra – reikia jų įgyvendinimo“, – teigė UAB „Traidenis“ generalinis direktorius Sigitas Leonavičius Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Karjeros dienų metu vykusioje apskritojo stalo diskusijoje.

S. Leonavičiaus teigimu, mokslo potencialas Lietuvoje yra tinkamai neišnaudojamas: „Universitetų, jų mokslininkų galimybės ir įranga yra didžiuliai, bet verslas ne visada žino apie jų egzistavimą. Ypač tai būdinga mažesnėms verslo įmonėms. Reikėtų, kad atsirastų struktūra, kuri padarytų inventorizaciją, apskaitą, kad būtų aišku, ką mokslas gali pasiūlyti“. Jo teigimu, reikalingas koordinatorius, mediatorius, kuris užtikrintų tinkamą abiejų sričių bendradarbiavimą – juo galėtų tapti pramonininkų konfederacijos ar verslo asociacijų struktūros.

VGTU Mokslo prorektoriaus Antano Čenio nuomone, toks tarpininkas padėtų abiem pusėms pradėti kalbėti ta pačia kalba: „Mes puikiai bendraujame su didelėmis, tarptautinėmis įmonėmis. Bet yra ir ta „tamsioji materija“ – mažesnės įmonės, kurios nebendrauja, nes nežino ką universitetas gali pasiūlyti. Jų yra daug, todėl universitetas negali nuvažiuoti pas visas ir prisistatyti“. Jo nuomone, mažųjų įmonių segmentą pritraukti bendradarbiavimui gali padėti verslo asociacijos – tarpininkas, kuris abiems pusėms padėtų suprasti, ko nori ir kuo gali padėti kita pusė.

Vis dėlto, VGTU mokslo prorektoriaus nuomone, niekas nepakeis asmeninio bendravimo tarp žmonių versle ir moksle. Anot jo, labai gerai, kai žmonės iš mokslo institucijų ateina į verslą, o verslo atstovai – grįžta į universitetą, nes tada atsiranda supratimas, pagal kokias taisykles veikia abi pusės.

Betarpiško bendradarbiavimo idėja palaikė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Tačiau jis abejojo, ar globalus universiteto galimybių surašymas ir tarpininko atsiradimas duotų naudos: „Neturiu pavyzdžių, kad toks modelis veiktų kurioje nors šalyje. Nelabai tikiu iniciatyvomis iš viršaus, labiau tikiu iniciatyvomis iš apačios, pvz.: geras atrodo amerikietiškų universitetų modelis – labai aktyvus dėstytojų bendradarbiavimas su įvairiomis verslo įmonėmis“.

Apskritojo stalo diskusijos moderatorius Ūkio viceministras Marius Skarupskas diskusijos pabaigoje vis dėlto akcentavo, kad mokslo ir verslo santykiai yra abipusiai: „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas nėra tokia sritis, kur viena pusė aktyvi, o kita nenori bendradarbiauti. Abi pusės supranta, kad kažko trūksta, tad abi pusės ir turėtų dirbti, eiti viena pas kitą, kad tie santykiai būtų tvarūs ir sėkmingi“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.