„Natūralu, kad prasidėjo projekto svarstymas Seime, nes į šis Darbo kodeksas jau praėjo visus teisėkūros procesus.
Apmaudu, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas į šį projektą pažiūrėjo labai siaurai populistiškai ir pakoregavo mokslininkų, mokslininkų, profesorių, verslininkų, Vyriausybės atstovų parengtą ir suderintą projektą. Komiteto pasiūlytos nuostatos mena praėjusį amžių ir akivaizdžiai pakenktų šalies ekonomikos plėtrai ir abiem socialinio dialogo šalims – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Visgi Seimas dar turi galimybę išvengti pigaus populizmo, ištaisyti klaidas ir priimti Darbo kodeksą tokį, koks buvo parengtas, apsvarstytas ir suderintas mokslininkų darbo grupėje ir Vyriausybėje.
Tai svarbu, nes jame įvertinta Darbo kodekso įtaka visai verslo ekosistemai, kuri yra kur kas sudėtingesnė, nei vien darbdavio ir darbuotojo įsipareigojimai. Jei dar padidinsime darbuotojų išlaikymo sąnaudas, įmonės nebekurs darbo vietų, o plėtrai galimybių ieškos kitose šalyse.
Sovietų sąjungoje sienos buvo uždarytos ir niekas negalėjo išvykti – nei darbdaviai, nei darbuotojai, o šiandien Lietuva yra globalaus pasaulio dalis – tiek verslas, tiek darbuotojai yra mobilūs ir renkasi patys, kur veiklos sąnaudos yra mažesnės, kur galima užsidirbti daugiau ir vienas didžiausių privalumų – yra lankstūs darbo santykiai.
Jeigu darbo santykiai Lietuvoje bus kaip XIX amžiuje, tai darbuotojai ir darbdaviai netruks persikelti į tas šalis, kurios jau gyvena XXI a.“, – sako V. Sutkus.
