Kas Lietuvos ūkiui trukdo smarkiau augti?

Šiandien premjeras A.Butkevičius teikia Seimui metinę Vyriausybės ataskaitą, kuri šiam ministrų kabinetui jau paskutinė. Suprantama, savo ministrų kabineto praėjusių metų veiklą socialdemokratų lyderis vertina gerai, nurodo, kad pavyko mažinti nedarbą, pajamų nelygybę, kurti palankią investicijoms aplinką.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Apr 21, 2016, 7:11 AM, atnaujinta May 28, 2017, 5:04 AM

Prieš ataskaitos svarstymą Seime premjeras surengė savotišką treniruotę – susitiko su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovais.

Kasmet rengiamo Vyriausybės ir LPK posėdžio dalyviai dabartinę šalies ekonomikos padėtį vertino panašiai kaip puspilnę stiklinę: vieniems ji atrodo beveik pilna, kitiems – kone tuščia.

Premjero nuomone, Lietuvos ekonomika sugebėjo atlaikyti geopolitinius iššūkius. Nepaisant nuostolių dėl Rusijos embargo, šalies ūkis toliau augo, o verslas, valdžiai padedant, atrado naujų eksporto rinkų.

Iš tiesų pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 1,6 proc. Atsižvelgiant į nelengvas tarptautines sąlygas, galima sakyti, kad tai neblogas rodiklis.

Kita vertus, 2015-ųjų pradžioje Lietuva pagal ekonomikos augimo spartą buvo trečioji ES, bet metams baigiantis jau nusirito arčiau vidurkio. Be to, 1,6 proc. BVP prieaugis – pats menkiausias nuo 2010 metų.

Ar šalies ūkio apsukų lėtėjimą lėmė vien nepalankios tarptautinės sąlygos? LPK prezidento R.Dargio manymu, sparčiau ekonomikai augti trukdo ir įsisenėjusios struktūrinės problemos: nemažėjanti biurokratijos našta, nelankstūs darbo santykiai, vangus verslo finansavimas, mokesčių sistemos trūkumai, prasta švietimo kokybė.

Pramonininkai perspėjo, kad Lietuva akivaizdžiai atsilieka nuo kaimynių Latvijos ir Estijos pagal darbo rinkos konkurencingumo, biurokratinės naštos mažinimo rodiklius, valstybės lėšų naudojimo, finansų bei mokesčių sistemos efektyvumą.

Matyt, todėl investicijų apimtis vis dar 7,7 proc. mažesnė nei prieš krizę. Tai kenkia šalies eksporto konkurencingumui.

LPK pateikė Vyriausybei per 30 pasiūlymų, kaip gerinti verslo aplinką, didinti konkurencingumą, mažinti biurokratizmą ir mokesčių naštą.

Pramonininkai ypač pabrėžia lankstesnių darbo santykių svarbą. Jie giria Vyriausybę už parengtą pažangų ir subalansuotą Darbo kodeksą, bet nerimauja, kad šių teisės aktų projektai stringa Seime ir gali būti taip neatpažįstamai pakeisti, kad pridarys daugiau žalos, nei duos naudos.

Tiesa, parlamentarai jau apsvarstė 138 Darbo kodekso straipsnius iš 256, šiomis dienomis pritarė leistinam didesniam viršvalandžių skaičiui, bet dėl daugelio normų vyksta karšti ginčai net socialdemokratų gretose.

Nenuostabu, kad LPK itin kritiškai vertina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto stumiamus Darbo kodekso projekto pakeitimus, kartu pasigendama premjero lyderystės išsaugant parengtas pažangias nuostatas. Tačiau kai kurie Seimo socialdemokratai neklauso ir Vyriausybės vadovo, o parlamento vicepirmininkas A.Sysas net drasko jam akis.

Tad vis labiau artėjant rinkimams nelengva tikėtis, kad šis Seimas spės priimti visą Darbo kodekso ir naujo socialinio modelio įstatymų paketą.

Bet kai kurie kiti LPK siūlymai, kaip antai mažinti darbo jėgos apmokestinimą, taip pat pridėtinės vertės mokestį pieno produktams, viešojo maitinimo įstaigoms, gali pasirodyti patrauklūs ir į rinkimų kovas pasinėrusiems Seimo nariams.

Pramonininkai, be kita ko, sunerimę, kad Lietuvos verslas vis stipriau jaučia neigiamų šalies demografinių tendencijų poveikį.

Per pastaruosius ketverius metus šalis neteko 82 tūkst. gyventojų. Nors tai padėjo nedarbą sumažinti iki ikikrizinio 8 proc. lygio, verslas tuo nelabai džiaugiasi, nes įmonėms pradėjo trūkti darbuotojų – per kelerius metus laisvų darbo vietų skaičius išaugo 26 proc., jos kuriamos 4 kartus sparčiau nei užimamos.

Verslas jau kuris laikas siūlo lengvinti užsieniečių, ypač kvalifikuotų, įdarbinimo Lietuvoje sąlygas, nors dalis visuomenės į tai žvelgia įtariai.

Vis dėlto blogėjanti demografinė padėtis gali priversti plačiau atverti duris užsieniečiams, nes lietuviai nesiliauja ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Žinoma, emigraciją sustabdytų tik spartesnis darbo užmokesčio augimas Lietuvoje.

Kita vertus, verslas jau ir taip skambina pavojaus varpais, kad mažėja Lietuvos konkurencingumas, nes esą pernai realusis darbo užmokestis augo 4 kartus sparčiau nei šalies BVP. Beje, ankstesniais metais šis santykis buvo priešingas.

Žinoma, atlyginimai ateityje galės nuosekliai didėti tik kylant darbo našumui, o tam būtina inovacijų ir mokslinių tyrimų plėtra, investicijos į naują didesnės pridėtinės vertės gamybą bei paslaugas.

Lietuvos konkurencinės galimybės bene labiausiai priklausys nuo švietimo ir mokslo lygio. Atrodo, tai jau supranta ir valdžia, ir verslas, ir visuomenė. Bet pramonininkai vėl priminė Vyriausybei, kad jiems daug nerimo kelia stringanti švietimo sistemos reforma.

Tai – nuolatinė Lietuvos problema. Lyg ir žinoma, ką reikia daryti, bet politinės valios išjudinti vežimui vis pristinga. Rinkimų metais stebuklų tikėtis irgi neverta. Būtų gerai, jei bent pavyktų išvengti populistinių sprendimų, dar labiau sunkinančių įsisenėjusias bėdas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.