Kas išgelbės planetą?
„Dar niekada iki šiol tarptautiniame susitikime nebuvo ant kortos pastatyta tiek daug, nes kalbame apie planetos ateitį, gyvybės ateitį“, – pernai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje sakė prezidentas Fransua Olandas.
Drastiškų klimato kaitos padarinių dėl žmonių veiklos nepaneigtų net didžiausi skeptikai – šiemet kovo mėn. vidutinė temperatūra buvo aukščiausia per visą matavimo istoriją. Savo ruožtu mokslininkai ne sykį yra įspėję, kad nesiimant priemonių Antarktidos ledynai ištirps dar iki 2100 metų, o sausros, tornadai ir cunamiai taps įprastu reiškiniu visame pasaulyje.
Prognozuojama, kad dėl kylančio vandenyno lygio greičiausiai paskęs Maldyvų archipelago salynas – jo gyventojams jau ieškoma naujų namų Australijoje, Indijoje, Šri Lankoje. Jeigu šis scenarijus pasitvirtins, Maldyvų gyventojai taps pirmaisiais planetoje pabėgėliais dėl klimato kaitos.
J.K.Staniškis sako, kad Žemės gelbėjimo strategija viena – darnus vystymasis, ir pradėti reikia nedelsiant.
„Efektyvus išteklių naudojimas, prevencinės priemonės kalbant apie atliekų generavimą, energijos taupymo klausimai, socialinė atsakomybė – kertiniai dalykai, apie ką dabar turi galvoti verslas, – teigia jis ir priduria, kad diegdami darnaus vystymosi principus daug ką išloštume. – Jeigu teisingai sprendžiami aplinkosaugos klausimai, tai visada bus naudinga ekonomiškai.“
Ekologija taupo pinigus
Viena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių, daugiau kaip 26 tūkst. litrų vandens ir energijos, kurios pakaktų apšildyti vidutinio dydžio namą – skaičiai verti pamąstymo. Sprendimų, kaip prisidėti prie taupesnio vartojimo, yra radęs ne vienas žinomas gamintojas. Pavyzdžiui, prancūzų dizaineris Christian Louboutin pristatė basučių kolekciją „Ecotrash Platform“, pagamintą iš panaudotų pašto ženklų, lipdukų ir audinių atraižų, o Amerikos kompanija „Caterpillar“ perprojektuoja panaudotus traktorius ir parduoda juos dar kartą.
Kaip sako KTU APINI direktorius, tokie sprendimai neturėtų stebinti, nes verslas moka skaičiuoti. „Ekologija lygu ekonomija“, – sako jis.
„Įmonė suprojektuoja gaminį, kuris ilgai tarnauja, per visą gyvavimo ciklą jo poveikis aplinkai – minimalus, o pasibaigus tarnavimo laikui gaminys perdirbamas visas arba atskirai dalimis, kas įmanoma panaudojama dar kartą. Tokie sprendimai įmonei sutaupo išteklių, energijos, negeneruoja atliekų, todėl nereikia mokėti už jų tvarkymą, susitaupo laiko, administracinių kaštų. Šiandien galim sakyti, kad aplinkosauga uždirba pinigus“, – tikina profesorius.
Maži sprendimai lemia didelius pokyčius
Nuo didžiųjų užsienio gamintojų neatsilieka ir lietuviai. „Net iš pažiūros mažas pakeitimas gali duoti didelės naudos“, – sako J.K.Staniškis ir pateikia jau atsipirkusių technologinių ekoinovacijų pavyzdžių.
„Vienoje įmonėje gamybos procesų metu susidarydavo karštas vanduo, siekiantis 65 laipsnius. Tą vandenį, kad nebūtų terminės taršos, prieš išleidžiant reikėdavo atšaldyti, o tai kainuodavo. Įmonė įsidiegė technologiją, kuri leidžia tą šilumą panaudoti technologiniams procesams, o vandens nebereikia aušinti, – pasakoja profesorius. – Kitas pavyzdys – grūdų fabrike susidarančios atliekos – grūdų lukštai, šiaudų liekanos. Įmonė nusipirko nedidelį presą joms presuoti į briketus. Reikėjo pakeisti katilinėj pakurą ir dabar fabrikas iš tų atliekų apsišildo, nebereikia pirkti kuro, kaupti atliekų sandėliuose.“
Mokslininko teigimu, tokios ir panašios investicijos atsiperka per dvejus trejus metus ir įmonėms yra labai pelningos.
Šiuo metu panašias ekoinovacijas norinčios įsidiegti mažos ir vidutinės įmonės tai gali padaryti pasinaudojusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo priemonėmis. Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT“ jos gali perprojektuoti gaminius į ekologiškesnius, sumažinti sunaudojamų žaliavų ir energijos, o pasinaudojusios priemone „Eco-inovacijos LT+“ – įsigyti įrangos, padėsiančios mažinti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes.
Daugiau informacijos apie paskelbtus kvietimus pagal šias priemones rasite https://lvpa.lt/lt.
