„Nulinė“ darbo sutartis: bedarbiai, pagaliau galėsite dirbti

Seimas neseniai pradėjo svarstyti galimybę tarp šalia įvairiausių sutarčių variantų patupdyti dar vieną – nenustatytos apimties, arba dar kitaip vadinamą „nuline“, darbo sutartį. Tai yra tokia sutartis, pagal kurią darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nėra nustatytas. Kokie numatomi abiejų šalių įsipareigojimai? Taigi, šioje sutartyje darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o pastarasis – darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. Tokia darbo sutartis gali būti dviejų rūšių: terminuota ir neterminuota, tačiau negali apsiriboti vieninteliu kvietimu dirbti.

„Apskaita ir Buhalterija LT“ vadovas Romualdas Mačiulis teigia: kuo didesnė įvairovė prigis darbo rinkoje, tuo didesnė galimybė bus darbdaviams sukurti darbo vietų<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Apskaita ir Buhalterija LT“ vadovas Romualdas Mačiulis teigia: kuo didesnė įvairovė prigis darbo rinkoje, tuo didesnė galimybė bus darbdaviams sukurti darbo vietų<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Romualdas Mačiulis

Apr 29, 2016, 1:20 PM, atnaujinta May 27, 2017, 4:35 AM

Ką tokiame kvietime reikėtų nurodyti? Ten svarbu pateikti darbo valandų per pamainą (darbo dieną) skaičių, darbo režimą, darbo pradžią bei pabaigą ar darbo dienų skaičių. Toks kvietimas turi būti pateiktas esant bent penkioms kalendorinėms dienoms iki darbo pradžios, nes kitu atveju darbuotojas gali atsisakyti dirbti pagal atitinkamą kvietimą.

„Apskaita ir Buhalterija LT“ vadovas Romualdas Mačiulis teigia, kad „kuo didesnė įvairovė prigis darbo rinkoje, tuo didesnė galimybė bus darbdaviams sukurti darbo vietų. Pavyzdžiui, netgi mūsų įmonė turėtų veiklos santechnikui, ūkvedžiui, vertėjai, klientų aptarnavimo specialistei. Juk nieko nestebina faktas, kad ūkvedžio visą darbo dieną neprireikia. O kuomet visgi prireikia, puolame ieškoti įvairių skelbimų, šioje srityje nėra specializuotos įmonės, kurią galėtume pasamdyti. Tokia sutartis čia suteiktų abipusę naudą.“

Kalbant apie laiką ir terminus, kurios turi išdirbti darbuotojas, svarbu paminėti jog minimalioji darbo trukmė yra 8 val. per kalendorinį mėnesį. Tačiau jei darbuotojas nėra pakviestas dirbti tokios trukmės darbo, jam privalo būti sumokėtas 8 darbo valandų atlyginimas. Tuo tarpu pati darbo apimtis yra nustatoma darbdaviui pateikus darbuotojui kvietimą dirbti. Jei darbuotojas pagal vieną kvietimą visgi dirba ilgiau negu aštuonias savaites, tokia darbo sutartis jau tampa neterminuota su ta darbo funkcijos atlikimo apimtimi, kuri buvo per paskutinį kvietimą.

Patvirtinus tokią sutartį, darbuotojas neįsipareigotų priimti kiekvieno darbdavio siūlymo – jis dirbtų tuomet, kai jam patogu. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti pagal kvietimą, jei jis pateikiamas vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki darbo pradžios ir toks atsisakymas nėra laikomas darbo pareigų pažeidimu. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti 1/10 visų jo darbo sutarčių, o tai reiškia, kad taip įdarbinti jis galės iki dešimtadalio kolektyvo.

Kaip nutraukti tokio pobūdžio sutartį? Darbo sutartis gali pasibaigti darbuotojui įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas arba darbdavio iniciatyva, kai darbuotojas atsisakė priimti laiku pateiktą kvietimą dirbti daugiau kaip tris kartus per pastaruosius tris mėnesius. Tokiu atveju darbuotojas įspėjamas raštu prieš penkias darbo dienas ir atleidžiamas sumokėjus penkių darbo dienų vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

Tokia sutartis būtų aukso vertės asmenims, nenorintiems dirbti nuolatos, 8 val. per dieną, griežtu grafiku. Maža to, tai smarkiai mažintų nedarbą Lietuvoje. Sakoma, kad tokios sutartys suteiks žmonėms dar vieną galimybę dirbti ir užsidirbti, o kai jos bus įteisintos, atsiras ir sektorių, kuriuose jas bus galima pritaikyti. Tai galėtų būti palanku bei aktualu ir studentams, ir specialistams, galintiems trumpam pakeisti nuolatinius darbuotojus ir t. t.

Anot R. Mačiulio, „žmonės nori kurti daugiau darbo vietų, nes turi poreikį dirbti. Didžiulė problema yra ta, kad ne visą laiką tas poreikis yra visai darbo dienai, visam etatui. Kartais tai keičiasi, bet svarbiausia, kad poreikis yra. Pagalvokime: dauguma verslo įmonių turi kažkokį sąryšį su klientais, neretai tie klientai yra iš užsienio. Daugelis vidutinių ir smulkių įmonių neturi poreikio samdytis vertėją pilnu etatu. Tai ar nebūtų naudingiau ir tam vertėjui, ir toms įmonėms turėtų tokią galimybę? Taip pat tai labai padėtų asmenims, auginantiems mažamečius vaikus – dirbti pilną darbo dieną jiems gali būti itin sudėtinga. Jie gali nuspręsti, kada jie gali priimti, o kada nepriimti to darbo siūlymo.“

Neapibrėžtos apimties darbo sutartys taikomos Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Belgijoje. Kyla klausimas, ar Lietuvoje nenustatytos apimties darbo sutartys galėtų būti tokios pat populiarios kaip ir Jungtinėje Karalystėje?

Sklando ir kitokią poziciją palaikanti nuomonė – sakoma, kad neapibrėžtos darbo sutartys žalingos, nes žmogus negali planuoti savo pajamų, pensijos, nemokamos sveikatos draudimo įmokos ir kt. Taip pat bijoma visokių piktnaudžiavimų. „Nenustatytos apimties darbo sutartis verčia galvoti, kad darbdaviai darbins darbuotojus tik pasirašant tokias sutartis, kažkaip tuo naudosis. Bet juk yra sugalvoti įvairūs apsaugos mechanizmai, pvz., kad tokių darbuotojų negalės būti pasamdyta daugiau negu 10 proc. Tikrai nebus taip, kad darbdaviai privers visus kasininkus dirbti su tokiomis sutartimis.

Piktnaudžiavimui šioje situacijoje aš matau minimalias galimybes. Esu už bet kokius žingsnius, kurie liberalizuoja darbo rinką, nes tuo mes kaip šalis tapsim konkurencingesnė. Šiuo metu mes dažnai prarandame potencialius užsienio investuotojus. Lietuvoje yra neliberalizuota darbo rinka. Bet koks naujovių įvedimas yra tik sveikintinas.

Nors nežinau jų pozicijos, bet manau, kad tam turėtų pritarti tiek vyriausybė, tiek darbo biržos, tiek kitos institucijos. Tiesiog leiskime jai pagyventi darbo rinkoje ir pažiūrėkime rezultatus, juk visada galime po pusantrų metų padaryti analizę ir pasakyti, jog visgi niekas tuo nesinaudoja. O jei jomis bus piktnaudžiaujama, galėsime paprasčiausiai atsisakyti. Sekime estų pavyzdžiu, kurie yra inovatyvūs, keičia darbo sąlygas, priima naujoves, taip sukurdami infrastruktūrą vystytis pačiai šaliai, darbo santykiams. Viskas tuomet susiveda į viena – tai padaro mūsų šalį konkurencingesne.“ teigia R. Mačiulis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.