Turbūt nereikia priminti, kad Lietuva turi puikią Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Ją 2012 m. parengė ir pradėjo įgyvendinti Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Ši strategija netapo vienos dienos dokumentu – jos įgyvendinimą toliau tęsia dabartinė Lietuvos Vyriausybė, ir tai yra puiku bei svarbu.
Vis dėlto gana informatyviame internetiniame tinklalapyje www.lietuva2030.lt nėra matomi strategijos įgyvendinimo rezultatai. Strategija gali likti tik žodžiais, jei jos įgyvendinimo nesiekiama kiekvieną dieną, ir tas įgyvendinimas nėra matuojamas atitinkamais rodikliais. Lietuvos pažanga turi būti vertinama akivaizdžiais pažangos rodikliais. Seniai žinoma vadybinė aksioma teigia, kad „negali valdyti to, ko negali įvertinti“. Įgyvendinus kokią nors priemonę, turėtų būti galimybė sužinoti, kaip pakito rodiklis.
Deja, sumanaus viešojo valdymo trūkumas yra pagrindinis pažangos stabdis Lietuvoje. Šioje srityje nėra nė vieno rodiklio, kuris suteiktų optimizmo. Atvirkščiai – panašu, kad Lietuva trypčioja vietoje. Tarptautinių institucijų tyrimai rodo, kad Lietuvos pažanga yra gana menka.
Pavyzdžiui, tarptautinių ekspertų pateikiamas Lietuvos valdymo efektyvumo indeksas nekinta jau daugelį metų – jis yra sustojęs ties 2009–2010 metų lygiu.
Ilgus metus nekitęs korupcijos suvokimo indeksas žymiai pagerėjo 2015 metais, tačiau, matyt, tai įvyko labiau dėl pokyčių kitose ES valstybėse, o ne dėl Lietuvos pastangų. 2014 metais Lietuva, įvertinta 58 balais, užėmė 20-ą vietą tarp ES valstybių, o 2015 metais mūsų šalis, įvertinta keliais balais aukščiau (61 balas), tapo 15-a ES valstybe (kuo balai aukštesni, tuo korupcija mažesnė). E-valdžios srityje pažangos taip pat nėra – Lietuva tebėra 15-a tarp ES valstybių (kaip ir 2009 metais) pagal Jungtinių Tautų Organizacijos tyrimus.
Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) atskleidė panašius Lietuvos rezultatus – Lietuva priskirta prie „stringančiųjų priekyje“ (angl. lagging ahead) valstybių, t. y. Lietuva (kaip ir Belgija, Danija, Suomija, Airija, Liuksemburgas, Švedija ir Jungtinė Karalystė) priskirta prie ES valstybių, kurios praeityje pasiekė puikių rezultatų, bet 2015 metais atsiliko nuo visos ES pažangos vidurkio. „Laginimas“, „laginti“ – jaunimo vartojamas žodis, kuris yra vartojamas, kai kompiuteris ar internetas stringa (angl. lagg). Turbūt taisyklingai reikėtų sakyti – lėtai, pasyviai dirbantis, neveikiantis, stringantis.
Pastarasis rezultatas yra labai nemalonus, jau vien todėl, kad, kalbėdami apie Lietuvos privalumus, dažnai pabrėžiame, jog Lietuva pirmauja Europoje pagal didžiausią duomenų išsiuntimo greitį, turi greičiausią bevielį internetą pasaulyje ir yra tarp pirmaujančiųjų Europoje pagal IT atitikimą verslo poreikiams.
Ir vėl mus aplenkė Estija, o taip pat ir Austrija, Vokietija, Malta, Nyderlandai bei Portugalija.
Kas atsitiko? Išanalizavus Lietuvos vertinimo ataskaitą peršasi keletas išvadų.
Visų pirma, nors 98 proc. namų ūkių turi spartųjį ir kokybišką internetą, tačiau kas ketvirtas gyventojas juo visiškai nesinaudoja. Matyt, šių laikų tikslas turėtų būti ne tik e-paslaugų kiekis, bet ir jų kokybė bei paprastumas, kuris suteiktų galimybę intuityviai ir lengvai tas paslaugas perprasti, kad, sėdint prie kompiuterio ekrano ir tvarkant dokumentus, nereikėtų sodinti šalia kokio nors eksperto, kuris padėtų susigaudyti, kurį klavišą ir kada paspausti bei kada ir kokią grafą užpildyti.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad paprastumo trūkumas ir dėl to kylančios abejonės savo sugebėjimais yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl daugelis žmonių vengia naudotis e-paslaugomis.
Antra, nors ir yra puikių elektroninių paslaugų ir iniciatyvių pavyzdžių (gyvenamosios vietos deklaravimas, e-teismai, Atviros Vyriausybės partnerystė ir pan.), pagrindine problema išlieka duomenų atvirumas.
Belieka tikėtis, kad Valstybės pažangos tarybos 2014 metų pažangos darbų sąrašas, nurodantis atvirų duomenų priemones, pagal kurias informacija apie valstybės institucijų tvarkomas informacijos rinkmenas būtų lengvai prieinama, bus įgyvendintas.
Taip pat reikėtų viltis, kad dar 2000 metais priimtas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymas taps toks pats efektyvus kaip ir JAV Teisės į informaciją aktas.
Gintautas Bartkus yra Tark Grunte Sutkiene advokatas, Europos Komisijos bendrovių teisės ekspertas
