Tokias išvadas galima daryti iš žymaus ekonomisto Nerijaus Mačiulio įžvalgų. Ekonomistas prieš įvedant eurą tikino, kad gyvenimo lygis perėjus prie europinės valiutos nenusmuks, gyvybiškai būtinos prekės, taigi ir maisto, nebrangs. Ir dabar ekonomistas, kaip ir premjeras Algirdas Butkevičius, tikina, kad iš esmės pragyvenimas Lietuvoje nepabrango, o „feisbukinė“ kalafiorų revoliucija – ne ekonominis, o psichologinis reiškinys.
2014 metų viduryje, kai artėjo euro įvedimas, ekonomikos analitikas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje narsiai pareiškė, kad dėl euro įvedimo kainos nedidės.
„Tarkime, žmogus turėjo sutaupęs 35 tūkst. litų. Jie pavirs 10 tūkst. eurų, tačiau bendras kainų lygis nepakils, vartotojo pagrindinių prekių krepšelis liks toks pat“, – tvirtai spėjo N.Mačiulis.
Ramino, kad kainų šuolio nebus
Pasiklausę tokių žodžių daugelis Lietuvos gyventojų dabar turbūt sarkastiškai nusijuoktų, kilus jausmų audrai po to, kai socialinius tinklus ėmė sprogdinti prekybos centre aptiktas 3,49 Eur kainavęs kalafioras.
Socialiniai tinklai kimšte prikimšti pavyzdžių, rodančių, kad daugybė prekių ir paslaugų dabar įvertinami tokiu nominalu, koks buvo lito laikais. Tarkime, jeigu pomidorų kilogramas iki euro įvedimo kainavo 5 litus, dabar kainuoja 5 eurus.
Ar N.Mačiulis pasirodė esąs netikras pranašas, apie kuriuos perspėta dar oficialiojoje Jėzaus Kristaus biografijoje (Evangelijoje)?
Portalo žurnalistui, kuris dalyvavo toje istorinėje TV laidoje, šį trečiadienį N.Mačiulis atkirto: „Aš buvau teisus.“
Įsitikinęs, kad spėjo teisingai
Ekonomistas teigė, kad norint kalbėti apie bendrą kainų lygį, brangimą, infliaciją, reikia imti domėn ne vienos rūšies daržovių kainą ar individualų vienos ar kitos šeimos pragyvenimo kainų krepšelį, bet daugybę įvairių produktų, žaliavų, paslaugų kainas, lyginti su gyventojų pajamų, atlyginimų dinamika.
„Remiuosi Statistikos departamento (SD) ataskaita, kuri skelbia, kad bendras kainų lygis 2015 metais nepadidėjo, lyginant jas su 2014 metais. SD rėmėsi ne vienos kitos, o tūkstančio pavadinimų prekių kainų analize. Kai kurie produktai praėjusiais metais net atpigo – pavyzdžiui, degalai, pieno produktai 10 proc. atpigo dėl Rusijos įvesto embargo lietuviškiems pieno produktams. Tiesa, kai kurios prekės, ypač sezoninės, brango. Taip pat brango profesinės paslaugos, nes didėjo vidutinis atlyginimas“, – kalbėjo analitikas.
Tad ar tūkstančiai Lietuvos vartotojų, pasibaisėję išpampusiomis ne tik kalafiorų kainomis ir lakstantys pigesnio mėsgalio į Lenkiją, yra tiesiog savo asmeninio biudžeto suskaičiuoti negebantys nevėkšlos?
N.Mačiulis paaiškino, kodėl kilo panika dėl brangymečio, kurio, jo įsitikinimu, nėra.
„Natūralu, kad žmonės pirmiausia pastebi prekes ir paslaugas, kurios pabrango. Sezoninės prekės, daržovės pabrango ir kavinėse valgyti tapo gerokai brangiau. Todėl jei šeima, pavyzdžiui, vartoja daugiausia daržoves, riešutus ir valgo viešojo maitinimo įstaigose, jų lito laikų lygio pragyvenimo krepšelio dabar neužtenka. Tačiau žmonės neatkreipia dėmesio, kad 30 proc. atpigo degalai, 10 proc. – pieno produktai, duonos gaminių kainos ryškiai nepadidėjo. Pagaliau, ir lito laikais įvairios prekės, paslaugos palaipsniui brangdavo, vyko nuosaiki infliacija, tai natūralus ekonomikos dėsnis. Kainų šuolio apskritai per praėjusius metus nebuvo“, – tikino ekonomistas.
Šurmulį sukėlė pensininkai
Vis dėlto jis pripažino, kad brango profesinės paslaugos – kirpėjų, automobilių remonto, statybos ir daugelis kitų.
„Šios paslaugos pabrango todėl, kad padidėjo vidutinis atlyginimas. Bet štai problema: apie 600 tūkst. pensininkų iš tiesų pajuto pabrangimą, nes vidutinė pensija per praėjusius metus, kitaip nei atlyginimai, nedidėjo“, – aiškino N.Mačiulis.
Prieš pusantrų metų „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje, artėjant euro epochai, N.Mačiulis įžvelgė tik vienintelį pavojų: Lietuva pakliūtų į didelę bėdą tik tuomet, jei imtų byrėti eurozona ir visa Europos Sąjunga, jos narės atsisakytų bendros valiutos.
„Tačiau tokia tikimybė labai nedidelė, gal kokie 2–3 proc.“, – tada kalbėjo ekonomikos analitikas.
Vis tik praėjusiais metais tų kelių procentų tikimybė išaugo, kai Graikiją ištiko nemokumo krizė ir nedaug trūko, kad ši šalis paliktų eurozoną, o Briuselio biurokratai jau prašneko apie ES išbyrėjimo pavojų.
Ką apie tai N.Mačiulis mano dabar?
„Iš tiesų, buvo kritinė situacija. Bet pagaliau euras metus baigė sėkmingai, padėtis dėl Graikijos stabilizavosi. Neneigsiu, eurui pavojų išlieka, ir nemenkų, kaip ir visos ES ateičiai – ir dėl Graikijos problemos, ir dėl pabėgėlių krizės“, – pripažino ekonomikos guru.
