„Mes esame protingi ir tingūs. Tai ir leido žmonijai tobulėti“, – „Login“ konferencijoje kalbėjo A.Janulis. Mes išradome mechaninius raumenis, kurie mums padeda, o dabar atėjo metas mechaninėms mintims.
Arkliai ir mašinos
Ar žinote, kas atsitiko su arkliais dvidešimtojo amžiaus pradžioje? Jų populiacija sumažėjo keliolika kartų. To kaltininkas – masiškai pradėtos gaminti mašinos.
Prieš joms pasirodžius arkliai darė viską – padėjo žmonėms judėti iš vienos vietos į kitą, buvo paštininkai, vedė žmones į mūšį, arė laukus ir vežiojo krovinius. Daugumą šių funkcijų gali atlikti ir mašinos, tik greičiau, pigiau ir kokybiškiau.
„Tai, kas atsitiko su arkliais ir mašinomis, gali būti ir mūsų ateitis“, – beveik gąsdinančiai kalbėjo A.Janulis.
Jo teigimu, nors industrinę revoliuciją, žmones fabrikuose pakeitusią mašinomis, šiandien suvokiame kaip savaime suprantamą ir natūralų dalyką, prieš jai įvykstant daugelis galvojo, kad būtent fabrikų darbuotojai, dėl savo tikslumo ir gebėjimo greitai atlikti vienodas užduotis, yra nepakeičiami.
Mašinos – menininkai ir gydytojai
Šiandien jau kalbama apie mašinas, pakeisiančias žmones kitose srityse ar net pasaulį, valdomą mašinų. „Bet kažkodėl visi įsivaizduoja, kad turėtų atsirasti į žmones panašūs robotai, tobulas dirbtinis intelektas, kuris galėtų mus pakeisti“, – kalbėjo A.Janulis.
Iš tiesų viskas paprasčiau (arba dar baisiau) – mums reikėtų bijoti mažų mechaninių dėžučių su dviem rankytėmis, nes jos jau gali atlikti viską, ką su savo rankomis darome mes, ir kompiuterinių progamų, kurios mąsto net geriau ir greičiau nei mes.
A.Janulis rodo paveikslą. Per savo gyvenimą matę bent kelis dailės kūrinius asmenys pasakytų, kad tai Rebranto darbas. Tiesa – paveikslą nutapė robotas. Jam buvo „sumaitinta“ daugybė garsaus dailininko paveikslų, pagal kuriuos jis išmoko tobulai atkartoti jo braižą, motyvus ir spalvinę gamą.
Vienas vyrukas sukūrė mašiną, rašančią eilėraščius ir šiuos eilėraščius siuntė poetų draugijai. „Jis gavo atsakymą: „Mes tikrai suprantame tavo sielos skaudulius“ ir eilėraščiai buvo išspausdinti knygoje“ – juokėsi A.Janulis.
Taigi jei galvojote, kad robotai niekuomet nepakeis menininkų – pamirškite.
Kur kas lengviau su kitomis profesijomis – mokslininkais, gydytojais ar advokatais. Nuėjus pas gydytoją, jis mus apžiūri, užduoda kelis klausimus ir pagal simptomus nustato, kas mums galėtų būti.
Robotai gali daryti tą patį, tik žymiai greičiau – jie gali ištirti dešimtis mūsų kūno rodiklių ir rasti visas įmanomas simptomų kombinacijas.
„Teisininkai didžiulę laiko dalį praleidžia kuisdamiesi po dokumentus, o robotas gali išmokti visus egistuojančius įstatymus mintinai per kelias valandas“, – pasakojo A.Janulis.
Robotai mokosi taip pat kaip ir žmonės, bet, kadangi yra greitesni, nedaro klaidų ir nepavargsta, daro tai kur kas kokybiškiau už mus.
Yra net sukurtas robotas – ateities pranašas. Į jo sistemą sukrovus visas „Game of Thrones“ knygas bei serialo siužetus, jis sugeba beveik tiksliai nuspėti, kokia bus veikėjų ateitis. O to dažnai negali net didžiausi knygų gerbėjai, kuriems rašytojo nenuspėjamumas – neperprantamas.
Išnyksime?
A.Janulio pasakymas, kad mūsų laukia arklių ateitis – gąsdinantis, tačiau pokalbio pabaigoje jis vis dėlto nuramino: „Taip, robotai pakeis mus taip pat, kaip mašinos pakeitė arklius. Taip, iš mūsų atims mūsų darbo vietas. Bet mes neišnyksime.“
„Adform“ pardavimų vadybininkas teigė, kad priežastis, dėl kurios arkliai tapo nebereikalingi – jie gali atlikti mažai funkcijų. „Mes, žmonės, esame kur kas universalesni ir sugebantys prisitaikyti“, – teigė A.Janulis.
Mašinos tikrai atims mūsų darbus, tačiau bedarbiais neliksime, nes tai, ką su visuomene daro technologijų tobulėjimas, galima vadinti „kūrybinga destrukcija“.
„Kažkas turi būti sunaikinta, kad būtų sukurta kažkas naujo ir geresnio. Naikindamos darbo vietas technologijos kuria naujus darbus“, – konstatavo A.Janulis.
Jo teigimu, žmonės yra per daug įvairiapusiai, kad robotai galėtų visiškai juos pakeisti ir taip bus tol, kol mes mokysimės: „Problema yra su mūsų švietimo sistema. Ji ruošia siauros srities specialistus, o tai kvaila – visus siauros srities darbus ateityje galės atlikti mašinos.“
Dėl to A.Janulis pataria žmonėms investuoti į savišvietą ir kuo daugiau mokytis. Tuomet, net mūsų darbus pradėjus atlikinėti robotams, bedarbiais neliksime.
